Naujoji Zelandija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aotearoa
New Zealand
Naujosios Zelandijos vėliava Naujosios Zelandijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Naujoji Zelandija žemėlapyje
Valstybinė kalba maorių, anglų
Sostinė Velingtonas
Didžiausias miestas Oklendas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Jerry Mateparae
Generalgubernatorius
John Key
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
268 680 km² (73)
2,1 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
4 076 140 (120)
15,17 žm./km² (161)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
106,00 mlrd. $ (56)
26 000 $ (29)
Valiuta Naujosios Zelandijos doleris (NZD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +12
UTC +13
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1907 m. rugsėjo 26 d.
Valstybinis himnas Naujosios Zelandijos himnas
Interneto kodas .nz
Šalies tel. kodas 64

Naujoji Zelandija (maor. Aotearoa, angl. New Zealand) salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos istorija

Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir moririai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo vadai.

1642 m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – Abelis Tasmanas. 1769 m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas Džeimsas Kukas. Jis Naująją Zelandiją paskelbė Anglijos valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. XVIII a. pab. – XIX a. pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi kolonizacijai (Muškietų karas). 1840 m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa JK kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat XX a. pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų (Žemių karas). Iki 1841 m. Naujoji Zelandija priklausė Naujojo Pietų Velso kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine Oklende. 1852 m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. 1860 m. atradus aukso, prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. 1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. 1907 m. šalis tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos nare. Zelandija aktyviai rėmė JK Būrų kare, I ir II pasauliniuose karuose, Sueco krizės metu.

XX a. vid. šalis susidūrė su socialinėmis problemomis: žemių netekę ir nuskurdę maoriai ėmė keltis gyventi į miestus. Čia jie susidūrė su diskriminacija, rasizmu, ir eurocentristiniu požiūriu. Taip pat dalis gyventojų protestavo prieš valstybės dalyvavimą JAV ir JK vykdomoje imperialistinėje politikoje, gamtos niokojimą, socialines problemas. Tik XX a. pab. pavyko išspręsti maorių integraciją, ekologines ir socialines problemas.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos politinė sistema

Naujosios Zelandijos politinė sistema – konstitucinė monarchija su parlamentine demokratija. Šalies formali valdovė – karalienė Elžbieta II, valdanti per atstovą – generalgubernatorių.

Parlamentas vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

N. Zelandija iš kosmoso
N. Zelandijos žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos regionai

Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami bendrai „regionais“, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas:

Šiaurinėje saloje:

Pietinėje saloje:

Kitose salose:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aoraki (Kuko k.)

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos geografija

Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji sala), ir toliau nutolę salynai: Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti, Kermadeko salos. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (dependency) – Niuė, Kuko salos, Tokelau.

3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkso Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių.

Kauri medžiai

Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios Vaitakis, Tongariras, Mataura). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia miškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač paukščių rūšių.

Didžiausi miestai:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos ekonomika

Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo kapitalistinė valstybė. Didelę BVP dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos avys, galvijai, kiaulės. Auginami kviečiai, avižos, (kiviai, citrusiniai) ir kiti vaisiai. Žvejyba. Išgaunamos gamtinės dujos, geležis, varis, švinas, cinkas, akmens ir rusvosios anglys, auksas. Maisto, lengvoji (ypač vilnos), mašinų, medienos apdirbimo, metalurgijos, chemijos, celiuliozės pramonė. Elektros energija gaminama hidroelektrinėse, geoterminėse elektrinėse.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos demografija

Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % europietiškos kilmės (Pākehā). Tai daugiausia anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – maoriai (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos: (Kinijos, Taivano, Korėjos, Honkongo miesto (Kinijoje), Japonijos). Dar 6,9 % – išeiviai iš kitų Okeanijos salų (Kuko salų, Niuės, Samoa, Tongos ir kt.).

53 % naujazelandiečių išpažįsta krikščionybę (anglikonai, presbiterionai, katalikai, metodistai, baptistai), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek induistų, budistų, musulmonų.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Maorių kariai
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos kultūra

Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Naujoji Zelandija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Naujoji Zelandija

Naujosios Zelandijos vyriausybės tinklalapiai:

Naujosios Zelandijos profilis:

Bendros nuorodos apie Naująją Zelandiją:

Naujoji Zelandija žemėlapiuose: