Gvatemala

Gvatemala - kalnuota šalis, kurioje dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai. Čia išlikęs didžiausias Centrinėje Amerikoje drėgnųjų atogrąžų miškų masyvas.

Beveik du trečdaliai Gvatemalos - kalnai. Du pagrindiniai kalnagūbriai driekiasi per visą šalį. Šiaurėje stūksantys kalnai smarkiai apirę, bet kai kurios viršūnės vis dar siekia 3000 m aukščio. Pietinės dalies kalnai jaunesni, iš 30 juose esančių ugnikalnių trys veikiantys. Su vulkaniniais pelenais susimaišęs dirvožemis nuo kalnų buvo nuplautas žemyn, todėl siauroje lygumoje palei Ramiojo vandenyno pakrantę žemė labai derlinga. Gvatemala - atogrąžų šalis, bet ją supa vėsesnės jūros, kalnai kaitaliojasi su slėniais, todėl klimatas įvairiose vietose skiriasi. Ramiojo vandenyno pakrantėje vidutinė temperatūra yra 30 °C, o plynaukštėse, iškilusiose daugiau kaip 1800 m, įprasta temperatūra - nuo 10 °C iki 16 °C.

[taisyti] Petenas

Trečdalį Gvatemalos užima šiaurėje besidriekianti Peteno plynaukštė. Joje vyrauja lygumos ir neaukšti klintiniai kalneliai. Beveik visa sritis apaugusi tankiais drėgnaisiais atogrąžų miškais, kuriuose veisiasi įvairūs žvėrys, kaip jaguaras, Didžiausias Centrinės Amerikos plėšrūnas. Peteno plynaukštėje upių maža, nes beveik visas lietaus vanduo susigeria į žemę.

Susisiekimas prastas, nors iš svarbiausio Peteno srities miesto Floreso į kitus šalies miestus nutiesti keliai ir skraido lėktuvai.

[taisyti] Gvatemalos gyventojai

Gvatemala buvo senovės majų civilizacijos, klestėjusios nuo 300 iki 900 m., centras. Beveik pusė šalies gyventojų - senovės majų ir kitų genčių indėnų palikuonys, o šiek tiek daugiau kaip pusė - metisai: žmonės, kurių tėvai skirtingų rasių (baltasis ir indėnas). 60 proc. gyventojų dirba žemės ūkyje. Vietos rinkai auginami javai ir vaisiai, o svarbiausia eksporto prekė - kava. Be to, Gvatemala - viena svarbiausių populiaraus prieskonio, kardamono sėklų, gamintoja pasaulyje.

Sveikatos būklė ir švietimo būklė šalyje nėra gera - 39 proc. suaugusiųjų moterų nemoka nei rašyti, nei skaityti.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Gvatemalos ekonomika

Gvatemalos ekonomika remiasi žemės ūkiu. Perdirbamas cukrus, apranga, daugiausia skirta JAV. Kasamas cinkas ir švinas, taip pat yra nikelio ir naftos telkinių šalies šiaurėje. Šalies rytuose kasamas nefritas.

Eksportuojamas cukrus, nafta, kava, įvairūs vaisiai ir daržovės. Importuojamas kuras, įvairūs įrengimai, transporto įranga, statybinės medžiagos, trąšos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Salvadoras, Meksika.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Gvatemalos demografija

[taisyti] Kultūra

Turizmas - viena sparčiausiai plėtojamų Gvatemaloje ūkio šakų. Kasmet per sausajį sezoną Gvatemalą aplanko 850 000 turistų, daugiausia iš JAV ir Meksikos. Vaizdingi Tikalio , vieno iš seniausių majų miestų, griuvėsiai.

Audimas Gvatemaloje yra vienas iš tradicinių amatų.Audžiama iš spalvotų siūlų raštais, kurie šimtus metų perduodami iš kartos į kartą. Esama daugiau kaip 300 įvairiausių raštų, ir kiekvienas jų turi savo reikšmę.