Butanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Butanas (reikšmės).

Butano Karalystė (Butanas) – valstybė pietų Azijoje, Himalajuose. Ribojasi su Indija ir Kinija. Butaną nuo Nepalo vakaruose skiria Sikimo valstija Indijoje, nuo Bangladešo - Vakarų Bengalija. Butaniečiai savo šalį vadina Druk Yul (botijų k.: འབྲུག་ཡུལ་), kas reiškia „Griaustinio drakono žemė“.^[1]

Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, internetas, mobilusis ryšys ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovinės kultūra ir tradicijomis, taikant bendrosios nacionalinės laimės (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, tapatumo ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.^[2]

Butano kraštovaizdis įvairauja nuo subtropinių lygumų pietuose iki šaltų zonų Himalajų aukštikalnėse, kurių kai kurios viršija 7 000 metrų aukštį. Valstybinė šalies religija yra Vadžrajana budizmas. Budizmą išpažįsta 691 141 gyventojas, tuo tarpu induizmas čia yra antra pagal tikinčiųjų skaičių religija. Po šimtmečius trukusio monarchinio valdymo 2008 m. kovą Butane įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Miestai 5 Geografija 6 Ekonomika 7 Demografija 8 Kultūra 9 Išnašos 10 Taip pat skaitykite 11 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Butano istorija

Butano istorija artimai susijusi su gretimų Indijos valstijų Sikimo ir Arunačial Pradešo istorija. Butanas nuo seno buvo Tibeto civilizacijos ir valstybės periferija.

Priešistoriniais laikais Rytinėse Butano dalyse egzistavo monpų tautos sukurta Monyul valstybė. Ją 7 a užkariavus Tibeto imperijai, Butano kalnų slėniuose egzistavo daug smulkių valstybinių junginių, valdomų kunigaikščių, tituluojamų deb. Nėra tiksliai žinoma, kokia tauta tuo metu buvo apgyvendinusi tuometinį Butaną, bet iš šiaurės plūstant Tibeto kultūrai, pamažėle kėlėsi ir tibetiečiai, pamažu suformavę dabartinę dzongkha kalba kalbančią tautą.

Butano, kaip vieningos valstybės, istorija prasideda 17 a, kuomet Tibeto Drukpa Kagyu sektos vadovas Ngavang Namgyel, persekiojamas savo šalyje, pabėgo į Butaną ir čia sukūrė vientisą valstybę, kurioje atidalintos religinė ir pasaulietinė vadžios. Butano sostine tapo Pnaka, pradėtos statyti tibetietiško stiliaus pilys-šventyklos dzong, įvestas rūbų, elgesio reglamentas, išlikęs iki dabar.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Butano politinė sistema

Butanas yra konstitucinė monarchija; valstybės vadovas yra karalius (Druk Gyalpo), kurį pagal 1998 m. priimtas reformas gali atstatydinti 150 asmenų Tautos susirinkimas (Tshodu), 2/3 balsų dauguma.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Butano administracinio suskirstymo vienetai

Butanas suskirstytas į 4 dzongdey (administracines zonas). Kiekvienas džondėjus toliau skirstomas į dzongkhag (rajonus), kurių yra 20. Didesnieji dzongdey savo ruožtu skirstomi į subvienetus dungkhag. Kaimų grupės sudaro apygardas, vadovaujamas gyventojų išrinkto gupo (gup).

Bumtangas Čukcha Dagana Gasa Haa Lhuncė Mongaras Paro Pemagačelas (Pemagatsel) Punakha

Samdrupas Džongkharas Samcė (Samchi) Sarpangas Timpu Trašigangas (Tashigang) Trašijangcė Trongsa (Tongsa) Tsirangas (Chirang) Vangdue Phodrangas (Wangdi Phodrang) Žemgangas (Shemgang)

[taisyti] Miestai

žr. Kategorija:Butano miestai

• Džakaras, Bumtango rajono administracinis centras.
• Mongaras, komercinis centras šalies rytuose.
• Paro, kuriame įskūręs tarptautinis oro uostas.
• Phuenčolingas, Butano komercinis centras.
• Punakha, senoji sostinė.
• Samdrup Džongkharas
• Timpu, Butano didžiausias miestas ir sostinė.
• Trašigangas, tankiausiai apgyvendintas Butano rajonas
• Trongsa, esantis šalies viduryje.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis – Butano geografija

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Butano ekonomika

Ekonomika, kuri laikoma viena iš mažiausių ir silpniausių pasaulyje, remiasi žemės ūkiu, miškininkyste ir hidroenergijos pardavimu Indijai (tai sudaro 75 % vyriausybės pajamų).

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis – Butano demografija

Ilgą laiką nebuvo žinoma, kiek tiksliai valstybėje gyvena žmonių. 1970 m., kai Butanas įstojo į JTO, buvo manoma, kad šalyje gyvena apie 1 mln. gyventojų.^[3] Vėliau, remiantis 2-3% augimo prognozėmis, kiekvienais metais buvo didinamas gyventojų skaičius, kol 2000 m. jis pasiekė apie 2 mln., bet 2005 m. atlikus visuotinį gyventojų surašymą paaiškėjo, kad Butano populiacija yra tik 672 425.^[4][5]

Apie 50 % šalies gyventojų sudaro bhotai, 35 % - etniniai nepaliečiai, 15 % - vietinės arba imigrantų gentys.^[5] Valstybinė Butano kalba yra botijų. Šios kalbos raštas yra identiškas tibetiečių kalbos raštui. Butane yra naudojama ir daug kitų kalbų, bet, išskyrus indo-arijų ir nepalų kalbas, visos jos priklauso Tibetiečių-mianmariečių kalbų šeimai.

Oficiali šalies religija yra budizmo, kurį praktikuoja maždaug 75 % šalies gyventojų.^[5] Likę gyventojai yra daugiausiai hinduistai. Musulmonai, netikintys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 1 % populiacijos. Iš principo įstatymai garantuoja religinę laisvę,^[6] bet bandymas žmones atversti į kitą religiją yra uždraustas.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 47 % (vyrų - 60 %, moterų - 34 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Butane yra 66,13 metų (vyrų - 65,33 m., moterų - 66,97 m.).^[5] Gyventojų amžiaus struktūra: ^[5]

• 0-14 metų: 30,2 %
• 15-64 metų: 64,3 %
• 65 metų ir vyresni: 5,5 % (2009 m. apsk.)

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Butano kultūra

Butane valdžios iniciatyva yra imtasi sistemingų priemonių vykdyti bendrosios nacionalinės laimės politiką, t. y. išlaikyti ir puoselėti gyventojų laimę.^[7] Šalyje mažai reklamos, ribojama televizija (nerodomos imtynės, MTV), uždraustas tabakas ir plastikiniai maišeliai, įstatymai nukreipti gamtosaugos linkme. Tokios priemonės yra efektyvios iš esmės dėl to, kad šalis yra geografiškai izoliuota ir joje karalius turi daug galių.

[taisyti] Išnašos

[taisyti] Taip pat skaitykite

• Butano ryšiai
• Butano transportas
• Butano karinės pajėgos
• Butano tarptautiniai santykiai
• Butano šventės

[taisyti] Nuorodos

---

Vikiteka

v • a • r Monarchijos Absoliutinės Brunėjus · Saudo Arabija · Svazilandas · Vatikanas Konstitucinės Antigva ir Barbuda  · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė  · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis  · Sent Lusija  · Sent Vinsentas ir Grenadinai  · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu Renkamos Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas · Vatikanas