Azija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azija

Asia (orthographic projection).svg

Plotas 43 810 582 km²
Populiacija ~4 050 404 193
Tankumas 89/km²
Šalys 47
Kalbos kinų
hindi
japonų
arabų
bengalų
indoneziečių ir kt.
Laiko juostos UTC+2 – UTC+12

Azija, didžiausia pasaulio dalis (~30 % viso sausumos ploto), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Riba tarp Azijos ir Europos žemynų nėra vienareikšmiai apibrėžta. Nuo Amerikos Aziją skiria Beringo sąsiauris. Nuo Afrikos – Sueco kanalas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Baikalas

Plotas 44,3 mln. km². Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra: šiaurėje – Čeliuskino kyšulys (7755° 43′ š. pl.), pietuose – Piajo kyšulys (1° 16′ š. pl.), rytuose – Dežniovo kyšulys (169° 40′ v. ilg.), vakaruose – Babo kyšulys (26° r. ilg.). Jei neskaičiuoti Malajų salyno, visa Azija yra šiauriniame pusrutulyje.

Aziją iš trijų pusių supa vandenynai – šiaurėje Arkties, rytuose – Ramusis, pietuose – Indijos vandenynas, pietvakariuose – Atlanto vandenyno jūros (Viduržemio, Egėjo, Marmuro, Juodoji ir Azovo). 92 km pločio Beringo sąsiauris skiria Aziją nuo Amerikos. Sueco sąsmauka jungia Aziją su Afrika(riba tarp jų eina Sueco kanalu). Vakaruose Azija ribojasi su Europa, su kuria sudaro Eurazijos žemyną. Sutartinė riba tarp Azijos ir Europos eina Uralo kalnų rytinėje papėdėje, Embos upe ir Kumos-Manyčo įduba, šiauriniu Kaukazo kalnų pakraščiu (Kaukazas priskiriamas Azijai). Pietryčiuose Malajų salynas Aziją skiria nuo Australijos.

Azijos krantų ilgis ~62 800 km. Apie 8 mln. km² Azijos ploto tenka pusiasaliams ir ~2 mln km² – saloms. Plačiausioje vietoje (iš šiaurės rytų į pietryčius) Azija yra 11 455 km pločio.

Didžiausi pusiasaliai: Jamalo, Taimyro, Čiukčių, Kamčiatkos, Korėjos, Indokinijos ir Malakos, Indostano, Arabijos, Mažosios Azijos.

Didžiausios salos ir salynai:

Ilgiausios upės:

Didžiausi ežerai: Kaspijos jūra, Aralo jūra, Baikalas, Balchašas, Isyk Kulis, Urmija, Vanas, Mirties jūra, Tonlesapas, Dongtingas, Chanka, Chubsugulas.

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Absoliutinių aukščių atžvilgiu Azija – kontrastingiausia pasaulio dalis. Joje yra aukščiausia pasaulio viršūnė Džomolungma (8848 m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, – Baikalo ežeras (gylis 1620 m), Negyvoji jūra (altitudė –395 m), ir sausa Turfano įduba (–154 m). Krantai mažai išraižyti.

Azijos paviršiuje vyrauja kalnai ir plokščiakalniai, jie užima ~3/4 viso ploto. Patys aukščiausi iš jų yra Pietų ir vidurio Azijoje. Azijos kalnai sudaro dvi dideles juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo Mažosios Azijos, Armėnijos kalnynais ir eina į rytus per Irano kalnyną, Pamyrą, Karakorumą, Tibeto plokščiakalnį ir jį supančius Himalajų ir Kunluno kalnus, toliau pasuka į pietus ir pereina į Malajų salyną. Antroji juosta eina šiaurės rytų kryptimi per Tian Šanį, Pietų Sibiro kalnus (Altajų, Sajanus, Stano kalnyną), Džiugdžiūrą, Kolymos kalnyną iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Verchojansko ir Čerskio kalnagūbriai.

Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai; iš rytų Centrinę Aziją supa Sinotibeto, Taichangšano, Janšano, D. Chingano kalnagūbriai. Azijos rytiniame pakraštyje yra Koriakų kalnynas, Sichote Alino, Mandžiurijos-Korėjos, Nanlingo ir Anamo kalnai. Salų, juosiančių Ramiojo vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas. Indostano ir Arabijos pusiasalius užima Dekano ir Sirijos-Arabijos plokščiakalniai.

~1/5 Azijos ploto užima lygumos (iki 200 m aukščio). Didžiausia lyguma – Vakarų Sibiro, pietuose pereinanti į Turano žemumą. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes (Š. Sibiro, Janos-Indigirkos, Kolymos, Didžioji Kinijos) arba priekalnių įdubas (Mesopotamijos, Indo-Gango). Aukščiau iškilusios Centr. ir Vid. Azijos tarpukalnių lygumos (Kašgarijos, Džungarijos, Gobio, Caidamo, Ferganos).

Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo mezozojinės ir alpinės kalnodaros metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių denudacijos procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių neogene ir kvartere, erozijos ir nuosėdų kaupimosi. Sen. denudaciniai paviršiai geriausiai išliko Azijos kalnų vidinėse dalyse, Dekano, Sirijos-Arabijos, Vid. Sibiro plokščiakalniuose. Stipriausi neogeno ir kvartero vertikalieji judesiai buvo Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kopetdage, Ferganos kalnagūbryje, Tian Šanyje, Gisaro Alajuje. Intensyvi erozija daugelį sen. plokščiakalnių labai suskaidė; gilių tarpeklių yra Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kunlūne, V. Sajane, Stano kalnyne, Čerskio kalnagūbryje, Vakarų Azijos kalnynuose. Didelius Vid. ir Centr. Azijos plotus (ypač Chvangchės baseine) dengia liosas. Yra vadinamų bjauriųjų žemių (bedlendų), dykumose – eolinių, klinčių ir gipso paplitimo vietose – karstinių reljefo formų. Šiaurės vakarų Azija į šiaurę nuo 60° š. pl. kvartere buvo apledėjusi. Į rytus nuo Chatangos upės buvo tik pavienių apledėjimo židinių. Kitose Azijos dalyse senovinių ledyninės kilmės reljefo formų yra aukštikalnėse. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo vulkanizmas. Sen. lavų paviršių ir magmos klodų intarpų yra Indostane ir Vid. Sibire. Dabar vulkanų daugiausia R. Azijos salose, Kamčiatkoje, Filipinuose, Didžiosiose ir Mažosiose Sundos.

Geologinė sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai – Sibiro plokštė (žemyno šiaurėje), Kinijos-Korėjos plokštė, Pietų Kinijos plokštė (rytuose), Indijos plokštė (pietuose), Arabijos plokštė (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš pietų ir vakarų juosia vėlyvojo proterozojaus ir ankstyvojo paleozojaus konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra Pabaikalė, Sajanai, Jenisėjaus kalvagūbris, Kuznecko Alatau, Kalnų Altajus, didesnioji Mongolijos Altajaus, Changajaus ir Tanu Olos dalis. Kaledonidų yra Centr. Kazachijoje, Tian Šanio šiaurėje, P.r. ir Centr. Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu intruzijų. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: Kuznecko, Minusinsko, Centr. Tuvos; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t. y. devone, karbone ir perme. Hercinidai eina plačiu lanku: Taimyras, Uralas, Kazachija, Salajyras, Altajus, Tian Šanis, Kunlunas, Nanšanas. V. Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs mezozojaus ir kainozojaus sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių p-lio, Sichote Alino, Indokinijos p-lio kalnai. Jų raukšles kerta granitų intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.

Naudingos iškasenos[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausios naudingosios iškasenos Šalys ir teritorijos
Akmens anglis Daugiausia yra Kazachijoje, Sibire, Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, Kinijos rytuose, Indokinijos rytuose, Vid. Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tol. Rytuose, Vietname, Japonijoje, Sachaline.
Nafta Užkaukazėje, V. Sibire, Turkmėnijoje, Mangyšlake, Pakaspijyje, Sachaline, Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake, Irane, Kinijoje, Sumatroje, Indijoje, Japonijoje, Borneo
Gamtinės dujos Uzbekijoje (Bacharos depresijoje), V. Sibiro žemumoje.
Geležies rūda Kazachijoje (Kustanajaus sr.), Sibire (prie Angaros ir Ilimo, Aldano skyde), Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Indijoje.
Mangano, chromo rūda Kazachijoje, Turkijoje, Filipinuose, Irane.

Kitos naudingosios iškasenos:

Nikelio – Sibire (ties Norilsku).

Vario rūdos – Kazachijoje (Džezkazgane, Kounrade), Japonijoje.

Polimetalų – Vid. Azijoje, Rūdineme (Altajuje), Japonijoje, Kinijoje, Mianmare, Vietname.

Žėručio – palei Baikalą (Sliudiankos kasyklos).

Boksito – Prie Krasnojarsko, Indijoje, Mianmare.

Alavo – R. Sibire, Tol. Rytuose.

Stibio, gyvsidabrio – Kinijoje.

Volframo – Mianmare, Tailande, Indonezijoje.

Aukso – pagal Aldano ir Lenos upę, Primorėje, Uzbekijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje.

Akmens druskos – Sibire, Pakistane, Irake, Pakaspijyje.

Fosforitų – Karatau kalnyne, (Kazachijos pietuose).

Deimantų – Jakutijoje, Urale.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Azija įeina į visas Š. pusrutulio klimato zonas, o Malajų salynų p. pakraštys įsiterpia į pietų pusrutulį. Didesnioji Azijos dalis yra vid. juostoje, kurioje vyrauja vidutinis (vidutinių platumų) kontinentinis oras. Jūrinis oras iš Atlanto pasiekia Azija jau pavirtęs kontinentiniu, o Ramiojo vandenyno įtaka jaučiama tik Azijos rytiniame pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygiagrečių krypties kalnagūbriai.

Vid. juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš Š. ir Centr. Azijos susiformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis (Azijos anticiklonas) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jos centras būna virš Mongolijos. Žemiausia temperatūra (iki –70 °C – Š. pusrutulio šalčio polius) yra buvusi Azijos šiaurės rytuose (Verchojanske, Oimiakone).

Šalys ir regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Azija skirstoma į Šiaurės, Vidurio, Pietvakarių, Pietų, Rytų ir Pietryčių regionus.

Kai kurių šalių (Rusija, Egiptas, Turkija) tik dalis priklauso Azijai, o Kipras savo kultūra artimesnis Europai. Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas yra paminėti, bet galėtų būti laikomos Europos šalimis.

Šalis gyv. tankumas (žm./km²) plotas (km²) gyventojų (2002-07-01)
Flag of the Republic of China.svg Taivanas 635 35 980 23 036 087
Flag of Singapore.svg Singapūras 6 430 693 4 452 732
Flag of Maldives.svg Maldyvai 1 070 300 320 165
Flag of Bahrain.svg Bahreinas 987 665 656 397
Flag of Bangladesh.svg Bangladešas 926 144 000 133 376 684
Flag of South Korea.svg Pietų Korėja 491 98 480 48 324 000
Flag of Lebanon.svg Libanas 354 10 400 3 677 780
Flag of Japan.svg Japonija 336 377 835 126 974 628
Flag of India.svg Indija 318 3 287 590 1 045 845 226
Flag of Sri Lanka.svg Šri Lanka 298 65 610 19 576 783
Flag of Israel.svg Izraelis 290 20 770 6 029 529
Flag of the Philippines.svg Filipinai 282 300 000 84 525 639
Flag of Vietnam.svg Vietnamas 246 329 560 81 098 416
Flag of North Korea.svg Šiaurės Korėja 184 120 540 22 224 195
Flag of Nepal.svg Nepalas 184 140 800 25 873 917
Flag of Pakistan.svg Pakistanas 184 803 940 147 663 429
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija (Žemyninė dalis) 134 9 596 960 1 284 303 705
Flag of Thailand.svg Tailandas 121 514 000 62 354 402
Flag of Indonesia.svg Indonezija 121 1 919 440 231 328 092
Flag of Kuwait.svg Kuveitas 118 17 820 2 111 561
Flag of Armenia.svg Armėnija 112 29 800 3 330 099
Flag of Syria.svg Sirija 93 185 180 17 155 814
Flag of Azerbaijan.svg Azerbaidžanas 90 86 600 7 798 497
Flag of Turkey.svg Turkija 86 780 580 67 308 928
Flag of Georgia.svg Gruzija 71 69 700 4 960 951
Flag of Cambodia.svg Kambodža 71 181 040 12 775 324
Flag of Egypt.svg Egiptas 71 1 001 450 70 712 345
Flag of Qatar.svg Kataras 69 11 437 793 341
Flag of Malaysia.svg Malaizija 69 329 750 22 662 365
Flag of East Timor.svg Rytų Timoras 63 15 007 952 618
Flag of Myanmar.svg Mianmaras 62 678 500 42 238 224
Flag of Brunei.svg Brunėjus 61 5 770 350 898
Flag of Jordan.svg Jordanija 58 92 300 5 307 470
Flag of Uzbekistan.svg Uzbekija 57 447 400 25 563 441
Flag of Iraq.svg Irakas 55 437 072 24 001 816
Flag of Tajikistan.svg Tadžikija 47 143 100 6 719 567
Flag of Bhutan.svg Butanas 45 47 000 2 094 176
Flag of Afghanistan.svg Afganistanas 43 647 500 27 755 775
Flag of Iran.svg Iranas 40 1 648 000 66 622 704
Flag of Yemen.svg Jemenas 35 527 970 18 701 257
Flag of the United Arab Emirates.svg Jungtiniai Arabų Emyratai 30 82 880 2 445 989
Flag of Laos.svg Laosas 24 236 800 5 777 180
Flag of Kyrgyzstan.svg Kirgizija 24 198 500 4 822 166
Flag of Oman.svg Omanas 13 212 460 2 713 462
Flag of Saudi Arabia.svg Saudo Arabija 12 1 960 582 23 513 330
Flag of Turkmenistan.svg Turkmėnija 9,6 488 100 4 688 963
Flag of Russia.svg Rusija 8,5 17 075 200 144 978 573
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas 6,2 2 717 300 16 741 519
Flag of Mongolia.svg Mongolija 1,7 1 565 000 2 694 432


Didžiausios Azijos valstybės
Pagal plotą
Nr. Valstybė Plotas,
km²
1. Rusija 17 075 200
2. Kinija 9 596 960
3. Indija 3 287 590
4. Kazachija 2 717 300
5. Saudo Arabija 2 149 690
6. Indonezija 1 919 440
7. Iranas 1 648 000
8. Mongolija 1 565 000
9. Pakistanas 803 940
10. Turkija 780 580
Pagal gyventojų skaičių
Nr. Valstybė Gyventojų
skaičius
1. Kinija 1 284 303 705
2. Indija 1 045 845 226
3. Indonezija 231 328 092
4. Pakistanas 147 663 429
5. Rusija 144 978 573
6. Bangladešas 133 376 684
7. Japonija 126 974 628
8. Filipinai 84 525 639
9. Vietnamas 81 098 416
10. Turkija 67 308 928

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Azija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka