Haitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Haičio Respublika – valstybė Karibų jūroje, Ispanjolos salos vakarinėje dalyje. Ribojasi su Dominikos Respublika, kuri užima kitą salos dalį.

République d'Haïti
Repiblik d Ayiti
Haičio vėliava Haičio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Haitis žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų, kreolų
Sostinė Port o Prensas
Didžiausias miestas Port o Prensas
Valstybės vadovai René Préval
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
27 750 km² (142)
0,7%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
8 308 504 (88)
299,41 žm./km² (24)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
14,56 mlrd. $ (129)
1 800 $ (153)
Valiuta Gurdas (HTG)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC -5
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1804 sausio 1
1825 (FR), 1863 (JAV)
Valstybinis himnas Haičio himnas
Interneto kodas .ht
Šalies tel. kodas 509

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Haičio istorija

Per kelis dešimtmečius po to, kai Ispanjolos salą 1492 m. atrado Kolumbas, vietiniai salos gyventojai aravakai (taip pat vadinti tainos) buvo visiškai išnaikinti. XVII a. pabaigoje sala vėl buvo apgyvendinta iš Afrikos atvežtais vergais, kurie dirbo cukrašvendrių plantacijose.

Buvo Prancūzijos kolonija.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Haičio politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Haičio administracinis suskirstymas

Haitis padalintas į 10 departamentų, 41 apskritį ir 133 savivaldybes.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Haičio geografija


Haitis kalnuota šalis, šen bei ten tarp penkių kalnagūbrių įsiterpę slėniai ir lygumos. Žemumose gyventojų tankumas didelis, apie 80% žmonių gyvena kaime. Trečdalis Haičio žemės dirbama, dauguma slypelių mažučiai, išauginto derliaus ūkininkams užtenka tik prasimaitinti. Dažniausiai auginami kukurūzai, bananai ir manijokai. Dideliuose ūkiuose ir plantacijose eksportui auginamos kavos pupelės, sizalis ir cukranendrės. Haičio dirvos paveiktos erozijos, todėl žmonės dėl dirbamos žemės trūkumo kerta miškus. Iš medžio degamos anglys kurui. 95% Haitiečių – negrų vergų, atvežtų ispanų ir prancūzų kolonozatorių cukranendrėms auginti, palikuonys. 1804 m. po didelio vergų sukilimo Haitis pasiskelbė nepriklausomas nuo Prancūzijos ir tapo pirmąja nepriklausoma valstybe Karibų jūroje.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Haičio ekonomika

Gamtos turtų čia nedaug, todėl žemės ūkis yra svarbiausia ekonomikos šaka Haityje. Ten auginami manijokai, ryžiai, cukranendrės, sorgai, batatai, javai, plantanai. Dauguma Haičio gyventojų turi nedidelį žemės plotelį. Dėl didelės populiacijos šalies miško kirtimai sukėlė žemės ūkio smukimą. Haičio pagrindiniai eksporto produktai yra kava ir apdirbamosios pramonės produktai, mažesni eksporto produktai yra medvilnė, cukrus, sizalis, boksitai ir įvairūs ekstraktai. JAV yra pagrindinis šalies mainų partneris. Kai kurie boksitai ir varis yra kasami, bet labai mažais kiekiais.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Haičio demografija

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Haičio kultūra

[taisyti] Kita informacija

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Haitis




Vikiteka

Asmeniniai įrankiai
Kitomis kalbomis