Grenlandija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalaallit Nunaat
Grønland
Grenlandijos vėliava Grenlandijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Grenlandija žemėlapyje
Valstybinė kalba grenlandų
Sostinė Nukas
Didžiausias miestas Nukas
Valstybės vadovai Margareta II Mikaela Engell Kim Kielsen {{{8}}}
{{{7}}}
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 175 600 km² (13)
81,1 %
Gyventojų
 – 2007 liepa (progn.)
 – Tankis
 
57 564 (213)
0,027 žm./km² (241)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2001 (progn.)
1,1 mlrd. $ (-)
20 000 $ (-)
Valiuta Danijos krona
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
nuo UTC 0 iki -4
taikoma ne visur
Nepriklausomybė

Valstybinis himnas Grenlandijos himnas
Interneto kodas .gl
Šalies tel. kodas 299

Grenlandija (gren. Kalaallit Nunaat) – didžiausia pasaulio sala, taip pat Danijai priklausanti salų grupė Šiaurės Amerikoje. Apie 81 % salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų .

Grenlandijos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmones, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonėmis, dabartinių inuitų protėviais, kurie ėmė slinkti į salos pietus.

Pakartotinai europiečiai, tik jau daugiausiai danai, Grenlandiją vėl ėmė kolonizuoti 1721 m., ir nuo 1721 m. Grenlandija tapo Danijos kolonija, 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. 1979 m. gegužės 1 d., po konsultatyvinio referendumo 1979 m. sausio 17 d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“. [1] Grenlandija tapo autonomija. Valdžia Danijoje tapo atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir konstitucijos klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai – lanstingui, jį sudaro 31 narys. Iškart po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euro skepticizmas (Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, Europos Sąjungos nare tapo 1973 m., nors referendumu grenlandiečiai tam prieštaravo (70,2 % „prieš“ ir 29,3 % „už“). 1982 m. vasario 23 d. surengus dar vieną referendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 %) elektorato pritaria išėjimui iš ES, 46,1 % tam prieštaravo. [2] 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija paliko Europos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Pagrindinė Europos Sąjungos palikimo priežastis buvo nepriimtina žvejybos politika. 2008 m. lapkričio 25 d. surengtas referendumas dėl platesnės Grenlandijos autonomijos. [3], kuriame 75 % gyventojų pritarė didesniam savarankiškumui. [4] 2009 m. birželio 20 d., švenčiant nacionalinę dieną, Grenlandija perėmė savivaldos kontrolę, policijos, teismų valdymą, pakrančių apsaugą, ir gamtos resursų kontrolę. Grenlandų kalba paskelbta oficialia šalies kalba. [5][6] Teigiama, kad tai paskutinis žingsnis prieš paskelbiant nepriklausomybę. [7][8]

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos politinė sistema.

Aukščiausias Grenlandijos vadovas yra Danijos karalienė Margareta II. Danijos vyriausybė skiria „Rigsombudsmand“ (Vyriausiasis komisaras) Grenlandijoje, Danijos vyriausybės ir monarchijos reprezentavimu.

Grenlandijos piliečiai renka parlamentą – 31 vietos lanstingą. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas kuris dažniausiai būna ir valdančiosios lanstingo partijos pirmininkas. Dabartinis ministras pirmininkas yra Kuupik Kleist.

Kaip Danijos dalis Grenlandija renka 2 narius į Danijos parlamentą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų Grenlandijos kraštovaizdis
Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos geografija.

Grenlandija – didžiausia pasaulyje sala. Ji yra ties šiaurės rytinais Šiaurės Amerikos krantais, tarp Arkties ir Atlanto vandenynų. Salą supa Bafino, Labradoro, Grenlandijos jūros. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas (Grenlandijos ledo skydas). Centrinėje dalyje ledo vidutinis storis 2300 m, didžiausias – 3400 m. Tūris – 2,6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje. Joms būdingas plokščiakalnių reljefas (aukštis 400–600 m) ir kalnų masyvai (iki 2000 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs aukščiausias kalnas – Gunbjornas (3694 m). Grenlandijos kranto linija labai raižyta, gausu fjordų (tarp jų ilgiausias pasaulyje – Skorsbio užutėkis), nemažų salų (Disko sala ir kt.).

Grenlandijos klimatas arktinis ir subarktinis; pakrantėse – jūrinis, virš ledyno – žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra pakrantėje: nuo -7 °C pietinėje iki -36 °C, liepos mėnesio: nuo +10 °C pietuose iki +3 °C šiaurės vakaruose. Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46 °C, liepos -12 °C. Metinis kritulių kiekis pietuose 800–1100 mm, šiaurėje 150–250 mm, virš ledo dangos 300–400 mm.

Pakrantėse būdinga tundros augalija, pačiuose pietuose yra kreivamiškių, o šiaurėje vyrauja arktinės dykumos. Grenlandijoje gyvena šiauriniai elniai, avijaučiai, baltieji lokiai, poliarinės lapės, baltieji vilkai (iš viso, virš 30 žinduolių rūšių), taip pat gausu jūrinių paukščių. [9]

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos demografija.

Grenlandijoje gyvena daugiau kaip 57 000 gyventojų, kurių 88 % yra grenlandai (inuitai arba inuitų dalis susimaišusi su europiečiais, daugiausiai islandais ir danais. Likę 12 % – europiečiai, vėlgi – daugiausiai danai). Dauguma Grenlandijos gyventojų įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, nes čia klimatas ne toks atšiaurus. Didžioji dalis gyventojų evangelikai liuteronai. Šalyje šalia oficialios grenlandų kalbos, dar kalbama daniškai ir angliškai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Grenlandija

XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje Grenlandija išgyveno ekonominį nuosmukį, tačiau ekonominė padėtis ėmė gerėti nuo 1993 m. Grenlandijos vietinės valdžios vykdyta griežta fiskalinė politika leido ilgainiui sukurti teigiamo balanso biudžetus. Šiuo metu Grenlandijos ekonomika yra itin priklausoma nuo žvejybos ir žvejybos eksporto, todėl pagrindinis verslas – žvejyba. Tik 1 % Grenlandijos žemės galima dirbti: auginamos šalčiui atsparios daržovės (burokai, ropės). Mėsai veisiamos ožkos, avys ir šiauriniai elniai. Pakrantės vandenyse gausu lašišų, menkių, krevečių.

Pastaruoju metu vystomi keli mineralinių iškasenų kasimo projektai. Taip pat jaučiamas pagyvėjimas IT sektoriuje.

Turizmas šalia žvejybos šiuo metu vienas pagrindinių salos verslų. Turistus itin traukia geizeriai – šilto arba šalto vandens srovių sukurti naturalūs gamtiniai fontanai.

Saloje nėra geležinkelių, o kelių nutiesta vos 150 km. Pagrindinė sausumos transporto priemonė vis dar tebėra šunų kinkinys.

Grenlandijos suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos administracinis suskirstymas.

Grenlandija suskirstyta į keturias savivaldybes.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Salą X a. pabaigoje atradę vikingai, vadovaujami Eriko Rudojo, pavadino ją „žaliąja žeme“. Vikingų pasakojimuose teigiama, kad Grenlandijoje senovėje augo miškai, buvo šilčiau nei dabar. Tai neseniai patvirtino mokslininkų atradimai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Grenlandija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Grenlandija