Salvadoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie miestą Brazilijoje žr. Salvadoras (miestas).

Salvadoras (isp. El Salvador), Salvadoro Respublika (isp. República de El Salvador) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Ribojasi su Gvatemala šiaurės vakaruose, Hondūru šiaurėje ir rytuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Gyventojai 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Salvadoro istorija

Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Centroamerika)

Prieš ispanų užkariavimą dabartinio Salvadoro teritorija buvo sudaryta iš trijų galingų valstybių bei kelių mažesnių miestelių. Vietiniai gyventojai pipiliai - klajoklių tauta, ilgą laiką gyvenusi centrinėje Meksikoje ir sukūrusi valstybę su sostine Kuskatlane. Rytinėje srityje gyveno lenkai. Šiaurinėje srityje prie Lempos upės gyveno majų tautos ir čortisų gentys.

Pirmasis ispanų bandymas užgrobti Salvadorą sužlugo 1524 m., kai Pedro de Alvarado buvo priverstas atsitraukti dėl pipilų karių pasipriešinimo. 1525 m. jis sugrįžo ir pradėjo Suskatlano šturmą. Per 17 dienų grumtynes žuvo daug indėnų ir ispanų karių. Pastarieji pasitraukė į Gvatemalą. Vėliau Alvaradas įkūrė Salvadoro gyvenvietę, kuri nuo 1546 m. buvo pripažinta Ispanijos. Pradėta teritorijos kolonizacija. 1810 m. Salvadore panaikinta vergija.

1811 m. dvasininkas José Matías Delgado pradėjo kovą dėl nepriklausomybės, kuri buvo pasiekta 1821 m. Nuo 1823 iki 1843 m. Salvadoras įėjo į Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų sudėtį. Vėliau valstybė kentėjo nuo dažnų perversmų, karų, diktatūrų. 1969 m. šalis įsivėlė į „Futbolo karą“ su Hondūru, kurį numalšino JTO įsikišimas. 1980-1991 m. šalyje vyko pilietinis karas, kuriame Salvadoro armija, vadovaujama karinės chuntos, kovojo prieš komunistinius revoliucinius judėjimus. Karo metu žuvo ~75 tūkst. gyventojų.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro politinė sistema

Salvadoras - prezidentinė respublika. Valstybės vadovas - prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose. Prezidentas yra ir vyriausybės, kurią sudaro ministrų taryba, vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro Asamblėja, susidedanti iš 84 narių, kurie renkami kas 3 metus. Salvadore galioja 1993 m. konstitucija.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro departamentai

Salvadoras suskirstytas į 14 departamentų (departamentos), šie savo ruožtu į 267 savivaldybes (municipios).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro geografija

Salvadoras mažiausia šalis ploto atžvilgiu tarp Centrinės Amerikos šalių, bet gyventojų tankumas yra didelis - daugiau nei 300 žm/km². Didžiausiu Salvadoro miestu yra jo sostinė San Salvadoras, kiti dideli miestai yra Sojapangas, Santa Ana, Mechikanosas, San Migelis.

Salvadoras - kalnuota šalis, kalnai užima 85 % valstybės teritorijos. Šiaurėje, Hondūro pasienyje driekiasi Siera Madrės kalnų juosta, kurios viršūnės siekia 1600-2200 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta - El Pitalio kalnas (2730 m). Šis regionas miškingas, retai apgyvendintas. Pietuose driekiasi Pakrantės kalnai. Čia išsiskiria ugnikalnių juosta, iš kurių daugelis tebeveikia; didžiausi: Santa Ana (2386 m), San Visentės ugnikalnis (2173 m) ir San Migelio ugnikalnis (2132 m). Prie vienų aktyviausių pasaulio ugnikalnių yra priskiriamas, Isalko ugnikalnis (1965 m). Centrinėje šalies dalyje driekiasi Centrinė plynaukštė, kurios aukštis ­~600 m. Čia yra geizerių, lavos laukų. Palei Ramiojo vandenyno pakrantę eina siaura, 30 km pločio žemuma. Fonsekos įlankoje Salvadorui priklauso grupė salų.

Upės trumpos, slenkstėtos. Išteka iš Siera Madrės ir teka link vandenyno. Svarbiausia upė - Lempa, dalijanti šalį į dvi dalis. Gausu ežerų, kurių tarpe nemažai vulkaninės kilmės. Didžiausi ežerai - Ilopangas, Guicha, Koatepekė, Olomega. Ant Lempos upės įrengtas didelis Seron Grandės tvenkinys.

Klimatas tropinis, karštas, pasatinis. Išskiriamas sausasis laikotarpis (lapkritis-balandis) ir drėgnasis (gegužė-spalis). Per metus vidutiniškai iškrenta nuo 500 mm (pakrantėje) iki 2500 mm (kalnuose) kritulių. Temperatūra vyrauja apie 22-29 °C. Pasitaiko sausrų, uraganų.

Plečiant žemėnaudą, iškirsti miškai, kuriuose kitados buvo pilna kedrų, raudonmedžių ir ąžuolų.

Rytuose ir šiaurėje Salvadoras ribojasi su Hondūru, o vakaruose su – Gvatemala. Jis 320 km driekiasi Ramiojo vandenyno pakrante. Siaura pakrantės lyguma virsta dideliu centriniu plokščiakalniu su keletu kalnagūbrių, gilių slėnių ir apie 20 ugnikalnių. Per Salvadorą teka daugiau kaip 280 upių ir upelių, beveik visi – į Ramųjį vandenyną. Iš visų Centrinės Amerikos valstybių į pietus nuo Meksikos Salvadore mažiausia miškų. Anksčiau šalis buvo miškinga, bet daug metų plečiant žemėaugą, miškai buvo iškirsti ir dabar sudaro vos 6 % ploto.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro ekonomika

Ekonomika remiasi plantacine žemės ūkio produkcija. Didžioji dirbamos žemės dalis yra latifundininkų rankose. 2006 m. 60,7 % BVP dalies sudarė paslaugų sektorius, 29,6 % - pramonė, 7,6 % - žemės ūkis. Didžioji pramonės įmonių dalis sutelkta sostinėje ir apylinkėse. Metalurgijos, naftos perdirbimo, chemijos, cemento, maisto, lengvoji pramonė. Auginama kava, cukranendrės. Svarbi ūkio šaka - turizmas.Svarbiausia Salvadoro prekybos partnerė JAV. 40 % importo ir 20 % eksporto.

2001 m. šalies nacionalinę valiutą - Salvadoro koloną - pakeitė JAV doleris.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro gyventojai

75 % Salvadoro gyventojų sudaro metisai, 9 % – baltieji (daugiausia ispanų kilmės, yra šiek tiek italų, vokiečių, prancūzų), 1 % – indėnai (pipilai, lenka). Salvadoras vienintelė Centrinės Amerikos šalis, kurioje negausus afrikiečių kilmės gyventojų skaičius. Šalyje yra įsikūrusi palestiniečių krikščionių diaspora, kurios nariai aktyviai dalyvauja šalies politikoje (Antonio Saca, Schafik Handal).

Dauguma salvadoriečių gyvena šalies centrinėje dalyje, plynaukštėje. Čia įsikūrusi Salvadoro sostinė ir dauguma didžiųjų miestų. Pakrantė gyvenama rečiau, o užvis rečiausiai - kalnai Hondūro pasienyje. 68 % gyventojų miestiečiai - į miestus susikėlę daugiausia XX a. septintajame dešimtmetyje.

Valstybinė ir pagrindinė šalies kalba - ispanų. Dėl ryšių su JAV nemaža gyventojų dalis kalba angliškai.

Pagal religiją 83 % salvadoriečių – katalikai, taip pat apie 1 mln. protestantų (anglikonai, presbiterionai, metodistai, mormonai).

2004 m. duomenimis ~3,2 mln. salvadoriečių gyvena išeivijoje, daugiausia JAV, taip pat Gvatemaloje, Nikaragvoje, Hondūre, Kanadoje, Kaimanų salose, Meksikoje. Didelė žmonių dalis emigravo pilietinio karo metu kaip pabėgėliai, vėliau - kaip nelegalūs ekonominiai migrantai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Salvadoro kultūra

Salvadoro kultūrą suformavo ispaniška kultūra, indėniškos tradicijos, didelį autoritetą turinti katalikų bažnyčia. Svarbūs amatai išlieka tekstilė, keramika, dailė. Iš Savadoro kilę rašytojai Roque Dalton, Pedro Geoffroy Rivas, Francisco Gavidia, Manlio Argueta. Salvadore gimė garsus prancūzų dailininkas Noe Canjura, Antoine de Saint-Exupéry žmona Consuelo.

Salvadore populiari latina pop, salsa muzika, tačiau daug klausoma ir angliškos, ypač JAV, muzikos. Populiariausia sporto šaka - futbolas.

[taisyti] Kita informacija

• Salvadoro miestai
• Salvadoro ryšiai
• Salvadoro transportas
• Salvadoro karinės pajėgos
• Salvadoro tarptautiniai santykiai
• Salvadoro šventės

[taisyti] Nuorodos

• Prezidento svetainė
• Turizmo ministerija
• Salvadoras wikitravel projekte

Vikiteka: Salvadoras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka