Taivanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
中華民國
Zhōnghuá Mínguó
Taivano vėliava Taivano herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Taivanas žemėlapyje
Valstybinė kalba kinų
Sostinė Taipėjus
Didžiausias miestas Taipėjus
Valstybės vadovai Ma Ying-jeou
prezidentas
Jiang Yi-huah
premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
35 980 km² (137)
10,3 %
Gyventojų
 – 2013 (progn.)
 – Tankis
 
23 373 000 (50)
644 žm./km² (17)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2014 (progn., PGP)
977 mlrd. $ (20)
41 588 $ (17)
Valiuta Naujasis Taivano doleris
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +8
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Persikėlė į Taivano salą
Sinhai revoliucija
1911 m. spalio 10 d.
1912 m. sausio 1 d.
1949 m. gruodžio 7 d.
Valstybinis himnas Taivano himnas
Interneto kodas .tw
Šalies tel. kodas +886

Taivanas[1], oficialiai – Kinijos Respublika – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose mažesnėse salose, tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, iš vienpartinės pilną visuotinį pripažinimą turinčios ir Kiniją kontroliuojančios tapusi demokratine dalinai pripažinta ir tik Taivaną ir aplinkines salas kontroliuojančia valstybe. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena JTO steigiančiųjų valstybių[2] ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO.

1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų. Tuo tarpu žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Taivanas, kartu su Penghu, Dzinmeno, Macu ir kitomis mažesnėmis salomis nuo tada tapo teritorija, priklausančia Kinijos Respublikai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kinijos Respublikos istorija ir Taivano istorija.
Zelandijos forto paveikslas, nutapytas apie 1635 m.

Seniausi Taivano salos gyventojai buvo Taivano aborigenai, kalbėję tarpusavyje giminingomis Formozos kalbomis. Iš čia III tūkst. pr. m. e. prasidėjo Austroneziečių migracijos, kurių metu austroneziečiai paplito milžiniškose teritorijose Malajų salyne ir Okeanijoje.

Nepaisant to, kad sala buvo netoli nuo Kinijos ir nuo III a. ji minima Kinijos imperijos šaltiniuose (dažniausiai kaip Yizhou 夷洲), nei kinų kultūra, nei migracijos jos nepasiekė iki pat XVI a. Tik tada atsirado pirmoji reguliaresnė prekyba tarp salos aborigenų ir žemyno. Ji daugiausia vyko per nedidelę gyvenvietę Taioan (vietine aborigenų kalba tai reiškė „svetimšaliai“), dabartinio Tainano vietoje, kas vėliau davė pradžią visos salos pavadinimui.

Pirmieji kryptingai salą kolonizuoti pradėjo vakariečiai. 1544 m. ją pasiekė portugalai, kurie pavadino salą Ilha Formosa („Gražiąja sala“). Nuo XVII a. sala domėjosi ispanai ir olandai. Ispanai ją pasiekė iš rytų, t.y. iš Amerikos žemyno, pakeliui kolonizuodami Okeaniją. Taivano salos šiaurėje (prie Dzilongo) įkurta tvirtovė buvo vakariausia tarp visų Ispanijos kolonijų.

Olandai, tuo tarpu, 1624 m. įsitvirtino Tainane ir įkūrė čia Zelandijos fortą. Išviję ispanus, jie greitai tapo vienvaldžiais visoje saloje. Olandų vykdomas aborigenų persekiojimas ir išnaudojimas skatino vietos lygumų genčių konsolidaciją. Trumpam laikui XVII a. viduryje dabartinio Taidžongo teritorijoje keturios lygumų gentys vadovaujamos vado Lelian, konsolidavosi į valstybę (olandų vadinamą Middago karalyste). Olandų viešpatavimo laikais prasidėjo kinų migracijos į salą. Didžiuma migrantų kėlėsi iš Fudziano provincijos kitapus sąsiaurio, ir jie vadinasi hoklai. Nemaža dalis kinų (hakka) kėlėsi ir iš Guangdongo.

1662 m. Mingų dinastijai ištikimas karvedys iš Fudziano Dženg Čenggongas, bėgdamas nuo Čingų dinastijos valdžios, persikėlė į Taivaną, išvijo iš čia olandus, paėmė jų Zelandijos tvirtovę. Taip Taivane jis įkūrė Tungningo karalystę. Tačiau 1683 m. karalystę ir visą Taivano salą (pirmą kartą istorijoje) užgrobė Kinijos imperija (Čingų dinastija). Joje Taivanas nesudarė atskiro administracinio vieneto, o buvo administruojamas kaip Fudziano provincijos dalis. Čingų laikais kinų (hoklų ir hakka) migracijos į Taivaną toliau augo, buvo galutinai išstumti ar asimiliuoti lygumų aborigenai (pepo), o tapatybę išlaikė tik gyvenusieji kalnuose (gaošaniai).

1895 m. Šimonoseki sutartimi Kinija buvo priversta atiduoti Taivaną Japonijos imperijai. Japonai skatino vietos gyventojų tapatybę, priešindami juos su žemyno kinais, o kartu vykdė kultūrinę jų integraciją į Japoniją. Jie vykdė salos modernizaciją ir vesternizaciją pagal japonišką modelį: buvo tiesiami geležinkeliai, vystoma ekonomika, įkurtas universitetas. Tuo metu Taivano provincijos sostine galutinai tapo Taipėjus (japonų vadintas Taihoku).

1945 m. pasibaigus karui, Japonija sugrąžino Taivaną Kinijos Respublikai. 1949 m. po Kinijos pilietinio karo dešinieji (apie 2 mln. žmonių), vadovaujami Kinijos armijos generalisimo Čang Kaišeko, pasitraukė iš žemyninės Kinijos dalies į Taivano salą ir tęsia žemyninėje dalyje 1912 m. įkurtos Kinijos Respublikos tradicijas. Į Taivaną perkelta žymi dalis Kinijos kultūros kilnojamojo paveldo. Kinija JTO 1949–1971 metais buvo atstovaujama iš Taivano kaip Kinijos Respublika.

Taivanas, nors ir turi daugelį nepriklausomos valstybės bruožų, nėra JTO narys bei yra oficialiai pripažįstamas tik 22 valstybių. Tiek Taivanas, tiek Kinijos Liaudies Respublika viena kitos nepripažįsta ir laiko save kaip vienintelę Kinijos suvereniteto atstovę. Nors pastaruoju metu daugėja pasisakančiųjų už formalų salos nepriklausomybės paskelbimą, KLR valdžia Pekine tokį žingsnį laikytų iššūkiu bei yra pagrasinusi panaudoti karinę jėgą.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taivano politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taivano administracinis suskirstymas.

Pasak 1947 m. konstitucijos, sudarytos ir paskelbtos tuomet, kai Kinijos Respublika (KR) dar kontroliavo žemyninę Kiniją, KR teritoriją sudarė provincijos ir išskirtieji miestai, o taip pat ir Mongolija bei Tibetas. KR pasitraukus į Taivano salą 1949 m., ji teigė esą jai atitinkamai priklauso 35 provincijos, 12 išskirtųjų miestų, 1 specialųjį statusą turintis regionas bei Mongalija su Tibetu. Tačiau nuo vyriausybės pasitraukimo į Taivaną, KR kontroliuoja tik Taivano provinciją ir keletą Fudziano provincijos salų. KR taip pat kontroliuoja Dongša ir Taipingo salas, priklausančias Spratlio salų grupei.

Taivano teritorinį vienetą sudaro keturi pagrindiniai salynai: Taivanas, Penghu, Dzinmenas, Macu ir keletas mažesnių salų. Visa valstybė padalinta į dvi žemesnio lygmens provincijas (Taivano provincija ir Fudziano provincija) ir penkis išskirtuosius miestus (Gaosiongas, Sinbėjus, Taidžongas, Tainanas ir Taipėjus). Dvi provincijos savo ruožtu dalinamos į 3 provincijos miestus ir 14 apskričių. Visi išskirtieji miestai, provincijos miestai ir apskritys yra tiesiogiai pavaldūs centriniai valdžiai (t. y., Juano vykdomajam organui).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taivano geografija.
Taivano nuotrauka iš palydovo

Taivanas yra Rytų Azijoje. Salos ribojasi su Rytų Kinijos jūra šiaurėje, Filipinų jūra rytuose, Pietų Kinijos jūra pietvakariuose, Taivano sąsiauriu šiaurės rytuose, Luzono sąsiauriu pietuose. Taivano sala yra Taivano sąsiauriu atskirta nuo pietrytinio Kinijos kranto, iki kurio atstumas – apie 200 km. Taivano salos plotas 35 883 km². Sala savo forma primena batatą, t. y. ištįsusi iš pietų į šiaurę.

Sala pasižymi kontrastingu kraštovaizdžiu, rytinuose dviejuose trečdaliuose daugiausia driekiasi raižytų kalnų sistema, kalnagūbriais (Žongjango, Jušano, Suešano, Ališano) atsišakojanti į salos pietus ir šiaurę, o vakaruose plyti derlinga aliuvinė Dzianano lyguma. Aukščiausia vieta virš jūros lygio saloje yra Jušano k. (3952 m), taip pat yra dar penkios viršukalnės, viršijančios 3500 m aukštį. Ilgiausia šalyje yra Žošuji upė. Didžiausias vandens telkinys – Nantou apskrityje telkšantis Zijuetano ežeras.

Taivanui priklauso keletas salynų (Penghu, Dzinmenas, Macu, Dongša) ir pavienių salų (Lan Ju, Liučiu, Liu Dao).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Taivano klimatas yra atogrąžų jūrinis. Šiaurinėje salos dalyje vyrauja lietingasis sezonas, trunkantis nuo sausio iki vėlyvojo kovo. Visoje saloje birželio–rugsėjo mėn. vyrauja karštas bei drėgnas klimatas. Centrinėje ir pietinėje dalyse lietingasis sezonas trunka iki žiemos. Liepos–spalio mėnesiais siaučia taifūnai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taivano ekonomika.

Viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių. Į visą pasaulį iš Taivano siunčiami elektronikos ir elektros prekes, mašinas, tekstilę, avalynę, sporto įrangą, televizorius ir laikrodžius. Taivane iš žemės ūkio gaunami dideli derliai, nors pastaruoju metu jie po truputį smunka, dėl konkurencijos. Pagrindinis žemės ūkio produktas yra ryžiai, taip pat auginamos cukranendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didelį žvejybos laivyną.

Taivano greitųjų geležinkelių, išvystančių daugiau kaip 300 km/val. greitį, linija sujungia sostinę Taipėjų su pietuose esančiu Gaosiongo uostu vos per 90 min.

Gamyba šalyje sudaro 25 % BVP produkto. Pramonė, anksčiau susitelkusi ties ryžių ir cukranendrių malimu, dabar gamina įvairius elektronikos prietaisus, plieną, įvairius įrengimus, plataus vartojimo prekes, apdirba žemės ūkio produktus. Dauguma pramonės šakų yra valdomos privačiai, bet plieno ir elektronikos pramonę valdo valstybė.

Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalai, tekstilės, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtinės iškasenos, įvairūs įrengimai, elektrotechnika. Pagrindiniai mainų partneriai yra Japonija, Kinija, JAV, Honkongas.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taivano demografija.

Taivane yra apie 24,3 mln. gyventojų, kurie lingvistiškai skirstomi į dvi pagrindines grupes: etniniai kinai haniai (98 %) ir Taivano aborigenai (2 %) – senieji salos gyventojai austroneziečiai. Aborigenai dalijasi į keliasdešimt genčių, kalbančių atskiromis kalbomis, iš kurių 14 genčių yra oficialiai pripažintos. Haniai tarpusavyje skirstosi į dvi pagrindines grupes. 86 % gyventojų yra kilę iš istoriškai nuo XVII a. į salą atsikėlusių kinų kolonistų. Jie įvardijami kaip benšengženai (kin. 本省人, pinyin: Běnshěng rén), arba etniniai taivaniečiai, ir pagal kilmę bei kalbą skirstomi į dvi grupes: hoklai (70 %), kilę iš Fudziano provincijos ir hakka (15 %) kilę daugiausia iš Guangdongo. Antroji pagrindinė hanių grupė yra atsikėlusieji iš Kinijos po 1945 m., taip vadinami vaišengženai (kin. 外省人, pinyin: Wàishěng rén, angl. Mainlanders), sudarantys 12 % gyventojų.

Etninė grupė nulemia ir kalbą. Didžiajai gyventojų daliai (15 mln. šalies gyventojų) gimtoji kalba yra hokien dialektas (vienas iš pietų min kalbos dialektų, Taivane dar vadinama tiesiog taivaniečių kalba), yra kalbančiųjų hakka kalba (dialektu), aborigenų (Formozos) kalbomis. Vaišengženai, nors kilę iš įvairių Kinijos vietų, linkę naudoti standartinę kinų mandarinų kalbą – putonghua. Kadangi ilgą laiką jie šalyje turėjo pagrindinę politinę valdžią, putonghua buvo įtvirtinta kaip vienintelė valstybinė kalba, ji naudojama švietime ir žiniasklaidoje. Ilgą laiką taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta kultūros srityje. Šalyje naudojamas tradicinis kinų raštas (Kinijos Liaudies Respublikoje – supaprastintas).

Kaip ir kitose Rytų Azijos šalyse šaliai būdingas religinis sinkretizmas, kuomet kartu išpažįstamos kelios religijos: daoizmas, budizmas, konfucianizmas, kinų liaudies religija (šį religijų mišinį išpažįsta 93 % šalies gyventojų). Daoizmo reguliuojamas kultas šių religijų komplekse vyrauja: iš 14 993 šventyklų visoje šalyje (2009 m.) net 9202 buvo daoistinės. 4,5 % gyventojų yra krikščionys (krikščionybė ypač paplitusi aborigenų tarpe), 2,5 % išpažįsta kitas religijas. Dėl religinės laisvės gana įtakingos yra ir įvairios krikščionybės ar sinkretinių religijų sektos, kaip kad Iguandao.

Taivano kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Taivano kultūra.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Taivanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Taivanas

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai: