Kuba

Nuo XV a. pabaigos Kuba buvo Ispanijos kolonija, tačiau nepriklausoma valstybe pasiskelbė 1868 m. 1868 - 1878 m. truko išsivadavimo karas. 1869 m. buvo paskelbta konstitucija. 1898 m. salą okupavo JAV. 1902 m. Kuba buvo paskelbta nepriklausoma respublika. 1906 - 1909 m. šalis vėl buvo okupuota JAV. 1924 - 1934 m. valdo karo vadas diktatorius Mačadas. Nuo 1934 m. prasidėjo dar griežtesnis F. Batistos režimas.

1959 metais generolo Fulgencio Batistos teroro diktatūrą vykdžiusią valdžią, be kraujo praliejimo nuvertė Fidelio Kastro vadovaujami sukilėliai, šalyje vykdyta nacionalizacija, vėliau įvesta komunistinė santvarka.

[taisyti] Politinė sistema

Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra komunistų partijos rankose. Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastras, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 metų – kaip valstybės ir ministrų tarybų prezidentas. Jis taip pat ir komunistų partijos pirmasis sekretorius bei karo pajėgų vadas.

Kubos parlamente (Assemblea Nacional del Poder Popular) dirba 609 nariai, renkami penkerių metų kadencijai. Kandidatai nebūtinai yra partijos nariai, juos siūlo socialinės ir politinės organizacijos (Komunistų partija pagal konstituciją negali siūlyti kandidatų).

Kuba vienintelė socialistinė valstybė Šiaurės ir Pietų Amerikoje. 1958-1959 m. į valdžią atėjo Fidelis Kastras, 2004 vis dar buvo valstybės prezidentas. 1962 m. šioje saloje prie pat JAV, Tarybų Sąjunga dislokavo vidutinio nuotolio raketas, todėl kilo Karibų krizė. Kuba buvo smarkiai priklausoma nuo Tarybų Sąjungos, nes ši ją visokeriopai šelpė ir buvo pagrindinė prekybos partnerė. Kai Tarybų Sąjungai žlugus, nutrūko degalų tiekimas, Kubai iškilo ekonominių sunkumų.

[taisyti] Ekonomika

Kubos ekonomika paremta socialistiniais principais. Šalyje beveik visa ekonomika grindžiama planinės ekonomikos pagrindu. Didžiąją dalį gamybos valdo Kubos Vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, 2000 metais viešajame sektoriuje dirbo 77,5 proc. gyventojų, o privačiame – 22,5 proc., palyginus 1981 m., atitinkamai 91,8 ir 8,2 proc. Kapitalo investicijos Kuboje yra apribotos. Norintys investuoti Kuboje, privalo gauti Kubos Vyriausybės sutikimą. Kubos Vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas ir produktų racionus gyventojams. Kuboje veikia kortelinė maisto produktų paskirstymo sistema. Tokia ekonomikos sistema laikoma neefektyvia. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje žlugus Tarybų Sąjungai, Kuba neteko finansinės paramos. Prieš Tarybų Sąjungos žlugimą, Kuba priklausė nuo Maskvos malonės, nes Kubai Tarybų Sąjunga buvo rinka cukrui, o Tarybų Sąjunga Kubai pastoviai teikė naftą ir kitus energetinius produktus. Žlugus tokiems ekonominiams ryšiams, Kubos ekonomika pateko į krizę. 1992 m. JAV sustiprino prekybos apribojimus su Kuba, todėl stipriai nukrito gyvenimo lygis saloje. Kad sumažintų šalyje kilusį badą, Kubos vyriausybė ėmė vykdyti tam tikras ūkio reformas. Šalyje buvo panaikinti tam tikri apribojimai verslui. Pirmiausiai buvo leista gyventojams patiems sau sukurti darbo vietas (buvo leista kurti tam tikro lygio ekonominius vienetus, panašius į individualias įmones prekyboje ir gamyboje), imta skatinti turizmą ir leista versle naudoti JAV dolerius.

[taisyti] Turizmas

Nacionalinis Kubos viešbutis, kuriame lankėsi tokios įžymybės kaip Frenkas Sinatra, Vinstonas Čerčilis ir Ernestas Hemingvėjus. Taip pat 1946 m. jame vyko liūdnai pagarsėjusi Havanos konferencija.

Turizmas Kuboje imtas skatinti XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, siekiant padėti šaliai pakilti iš ekonominės krizės ir sustiprinti šalies ekonomiką. Turizmo skatinimas buvo teisingas žingsnis, vos po kelių metų, jau 1996 m. gaunamos konvertuojamos valiutos pajamos iš turizmo viršijo gaunamas pajamas iš cukraus verslo. Per 10 metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 milijono turistų, daugiausiai iš Kanados ir Europos Sąjungos šalių, o pajamos siekė apie 2,1 milijardo JAV dolerių. Toks spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos, tam tikruose sektoriuse, kaip turizmas – liberali laisvos rinkos ekonomika.

[taisyti] Ekonominiai santykiai su Venesuela

Paskutiniais metais Kuba ėmė aktyviai ekonomiškai bendradarbiauti su Venesuela. Venesuela ėmė eksportuoti pigią naftą į Kubą už Kubos daktarų „misijas“ į Venesuelą. Tokiomis daktarų misijomis Venesuela siekia pagerinti savo sveikatos apsaugos sistemą.

[taisyti] Pagrindiniai prekybos partneriai

Kubos eksportas 2005 metais sudarė 2,388 milijardų JAV dolerių. Svarbiausi eksporto partneriai: Nyderlandai – 22,8 %, Kanada 20,6 %, Kinija 7,7 %, Rusija 7,5 %, Ispanija 6,4 %, Venesuela 4,4 %.
Kubos importas 2005 metais sudarė 6,916 milijardų JAV dolerių. Svarbiausi importo partneriai: Vokietija 14,1 %, JAV 8,7 %, Prancūzija 8 %, Nyderlandai 7,2 %, Belgija 5,5 %, Italija 4,9 %, Kinija 4,1 %, Airija 4 %.

[taisyti] Kubos žemės ūkis

Tabako plantacija prie Pinar del Rijo provincijoje.

Cukranendrių auginimas išlieka svarbiausia Kubos žemės ūkio šaka. Tačiau cukranendrių auginimo apimtys mažėja, mažėja ir derliai. Aukščiausias cukraus gamybos lygis buvo pasiektas 1989 m., kai buvo užauginta 8 milijonai tonų cukranendrių žaliavos cukraus gamybai.

[taisyti] Kubos darbo rinka

2005 m. iš 4,6 milijono Kubos darbuotojų – žemės ūkyje dirbo 21,2 proc. dirbančiųjų, 14,4 proc. – pramonėje, 64,4 proc. – paslaugų sektoriuje.

[taisyti] Bedarbystė Kuboje

2005 m. bedarbystė Kuboje siekė maždaug 1,9 proc.

[taisyti] Kubos karinės pajėgos

Nuo 1975 m. iki maždaug 1989 m. stipri TSRS karinė pagalba, leido Kubai sustiprinti kariuomenę. Kubai netekus Tarybų Sąjungos paramos, sumažėjo ir Kubos karinės pajėgos nuo 235 000 (1994 m.) iki maždaug 60 000 (2003 m.). Kubos Vyriausybė karinėms išlaidoms išleidžia ~1,8 proc. BVP. Dabartinis Revoliucinių Karinių Pajėgų (FAR) vadas yra Fidelio Kastro brolis Raulis Kastro.

[taisyti] Geografija

Paplūdimys vienoje iš Kubos salų

Pagrindinis straipsnis: Kubos geografija

Kuba driekiasi iš rytų į vakarus apie 1260 km, o jos plotis plačiausioje vietoje - 191 km. Nuo žemyninės JAV dalies ją skiria Floridos sąsiauris, o nuo Espanjolos - Vėjų sąsiauris. Artimiausia Kubos kaimynė Jamaika už 139 km. Kubos kranto linijos ilgis - 3735 km, nes ji labai vingiuota su šimtais rifų, įlankų ir pusiasalių. Kubai dar priklauso didelė Chuvantido sala ir dar šimtai mažyčių Kuba netokia kalnuota kaip gretimos Didžiosios Antilų salos, kalvotas maždaug ketvirtadalis šalies paviršiaus. Pietryčiuose driekiasi Siera Maestros kalnai. Kitur vyrauja lygumos. Kuba - klintinės platformos, gyminigos klintinėms Jukatano pusisalio (Meksika), Floridos ir Bahamų sritims, dalis. Didžiausia šalies upė Kautas teka iš vakarų į rytus, 20 km šiauriau Bajamo. Tačiau Kautu gali plaukioti tik mažos valtelės.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kubos demografija

Gyventojų skaičiaus kitimas 1961 - 2003 m. Per šį laikotarpį Kubos populiacija išaugo maždaug nuo 7 mln. iki 11,2 mln. Gyventojų skaičius grafike pateikiamas tūkstančiais.

Kubos gyventojų amžiaus piramidė. Nors Kuba yra priskiriama trečio pasaulio šalims, dėl aukštos vidutinės gyvenimo trukmės ir mažo gimstamumo, Kubos demografinė situacija panaši į industrializuotų ir išsivysčiusių šalių padėtį.^[1]

Pasak 2002 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 99,8 %. Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Kuboje yra 77,45 metų, o metinis populiacijos prieaugis - 0,233 %.^[2] 2009 m. duomenimis, tūkstančiui gyventojų per metus šalyje tenka tik 11,13 gimimų. Tai vienas iš mažiausių rodiklių Vakarų pusrutulyje, nors ir didesnis už kai kurių Europos šalių. 2006 m. gimstamumas Kuboje buvo dar mažesnis - 9,88. Gyventojų amžiaus struktūra:^[2]

0-14 metų: 18,3 %
15-64 metų: 70,4 %
65 metų ir vyresni: 11,2 % (2009 m. apsk.)

XVIII, XIX amžiuose ir XX amžiaus pradžioje į Kubą imigravo daug žmonių iš Kanarų salų, Katalonijos, Andalūzijos, ir kitų ispaniškai kalbančių teritorijų. Tarp 1900 m. ir 1930 m. į Kubą iš Ispanijos imigravo beveik milijonas žmonių. Nemažai žmonių atvyko ir iš kitų Europos valstybių. Vėliau prasidėjo masinė emigracija iš Kubos į JAV^[3] (ypač Majamį), Ispaniją, Kanadą, Meksiką, Švediją ir kitas šalis.

Gyventojų sudėtis pagal rases:^[2]