Aruba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aruba
Arubos vėliava Arubos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Aruba žemėlapyje
Valstybinė kalba Olandų, papiamento
Sostinė Oranjestadas
Didžiausias miestas Oranjestadas
Valstybės vadovai Beatričė
Karalienė
Fredis Refunjol
Gubernatorius
Mike Eman
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
193 km² (-)
-
Gyventojų
 – 2007 (apsk.)
 – Tankis
 
104 494 (195)
581 žm./km² (18)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2007
2,400 mlrd. mlrd. $ (182)
23 831 $ (132)
Valiuta Arubos florinas
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC-4
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
-
-
Valstybinis himnas Arubos himnas
Interneto kodas .aw
Šalies tel. kodas 297

Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficiali kalba – olandų ir papiamento.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė.

Teisinis statusas[taisyti | redaguoti kodą]

1986 m. Aruba išstojo iš federacijos ir įgijo specialų statusą, pagal kurį Nyderlandai kontroliuoja teritorijos gynybos ir užsienio politiką, o visus vidaus klausimus, įskaitant pinigų ir teismų sistemų, valstybės įstaigų darbą, teisingumo vykdymą, pajamų, mokesčių ir muitų politiką vykdo Arubos vyriausybė. Nyderlandų monarchas skiria Arubos gubernatorių, kuris yra formalus Arubos vadovas. Arubos įstatymus leidžia parlamentas, renkamas ketverių metų kadencijai. Parlamentą sudaro 21 narys. Vykdomąją valdžią vykdo Arubos vyriausybė, atskaitinga parlamentui.

Gamtinis tiltas

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aruba yra 193 km² ploto Karibų sala. Salą supa koraliniai rifai, o jos paviršius yra iš klinties susidariusios žemos kalvos. Vyrauja tropinis klimatas. Didžiausias salos miestas po Oranjestado yra Sint Nikolasas. Saloje yra Arikoko nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia šalies viršukalnė Jamanota (188 m). Parkas užima apie 18 % salos teritorijos.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Aruba nėra uraganų zonoje, todėl ištisus metus saloje vyrauja vasariški orai ir vėsinantys pasatai. Oranjestade sausio viduryje temperatūra būna apie 26 laipsnius šilumos, o liepos – 29 laipsniai. Aruboje trūksta geriamojo vandens, todėl čia gėlinamas jūros vanduo.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia ūkio šaka - naftos perdirbimas. Čia perdirbama iš Venesuelos ir Meksikos atvežama nafta. Plėtojama chemijos, elektrotechnikos, maisto (tabako, romo) pramonė, laivų remontas. Saloje auginamos agavos, citrusiniai augalai, daržovės, tabakas. Žemės ūkis prastai išplėtotas. Vakarinė dalis pritaikyta turizmui. Svarbi žvejyba.

Svarbiausi Arubos prekybos partneriai yra Nyderlandai, JAV, Kolumbija ir Venesuela.

Oficiali salos valiuta yra Arubos florinas.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl palankaus klimato sala yra labai patraukli turistams. Poilsiautojai mielai laiką leidžia balto smėlio paplūdimiuose. Aruboje puikus klimatas banglentininkams, pakrantėse būna gana "geros bangos" ir palankūs vėjai. Daugiausia turistų atvyksta iš JAV.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestuose gyvena 45,4 %, kaimuose 56,6 % gyventojų. Gyventojų prieaugis sudaro 6,1 %, tai yra 4 vieta pasaulyje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. (2010) Creoles in Education: An Appraisal of Current Programs and Projects. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Aruba – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Aruba