Pakistanas

Pakistano Islamo Respublika (Pakistanas) – valstybė pietinėje Azijoje. Ribojasi su Indija, Iranu, Afganistanu, Kinija ir Arabijos jūra. Sostinė – Islamabadas.

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Gyventojai
7 Kultūra
8 Kita informacija
9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Pakistano istorija

Pakistanas kaip atskira valstybė sukurtas 1947 m. rugpjūčio 14 d., padalinus buvusią Britanijos Indiją. Iki tol per visą istoriją šalies teritorija buvo svarbi zona tarp dviejų civilizacijų – Indų civilizacijos rytuose ir Persų civilizacijos vakaruose. Dėl to rytinės dykumingos lygumos, drėkinamos Indo upės (istoriniai Pandžabo ir Sindo regionai) vystėsi veikiamos Indijos kultūros, o vakariniai kalnuoti regionai (istoriniai Beludžistano ir Puštunistano regionai) – veikiami senovės persų, o vėliau islamiškos Didžiojo Irano kultūros.

Indo baseine jau III tūkst. pr. m. e. susiformavo Indo slėnio civilizacija, viena iš didžiųjų pasaulio civilizacijų, kurios prekybiniai ryšiai ir kultūrinė įtaka siekė tuometinę Mesopotamiją ir Indijos subkontinentą. II tūkst. pr. m. e. civilizacijai nunykus, Indijos kultūriniai centrai persikėlė toliau į rytus, į Gango upės baseiną dabartinėje Indijoje. Indijos kultūros įtakoje dabartinio šiaurės Pakistano teritorijoje I tūkst. pr. m. e. viduryje suklestėjo galinga Gandharos valstybė.

I tūkst. pr. m. e. vakariniame Pakistane jau gyveno iranėnai, ir čia egzistavo du kultūriniai jų regionai – Gedrosija pietuose ir Arachosija šiauriau. Nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio juos kontroliavo galingos iranėnų kilmės imperijos – Medija, o vėliau – Achemenidų imperija. IV a. pr. m. e. juos prie savo imperijos prisijungė Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties imperiją paveldėjo Seleukidai, o vėliau rytines jos dalis kontroliavo Graikų-Baktrų karalystė.

Nuo III a. pr. m. e. Pakistano teritorija ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių imperijų, kilusių arba iš Indijos, arba iš Irano. Iš pradžių teritorija atiteko Maurjų imperijai (iš Gango slėnio), vėliau – indo graikams (iš vakarų), indo-skitams (iš Sakastano), indo-partams. Galiausiai pirmaisiais mūsų eros amžiais teritorijoje įsigalėjo Kušanų imperija, kilusi iš Baktrijos, kurioje suklestėjo Budizmas. Visų šių karalysčių kultūrinis ir politinis centras buvo Gandharos regione dabartiniame šiaurės vakarų Pakistane.

Po klajoklių genčių kontrolės V–VI a. Pakistano teritorija vėl kultūriškai suskilo: vakarines dalis kontroliavo musulmoniškas Kalifatas, o rytines – hinduistinės Sindho ir Pandžabo valstybės. Nuo X a. musulmonai vis agresyviau veržėsi į vakarinį Pakistaną ir toliau į Indijos subkontinentą. Tai buvo Gaznevidų, Guridų dinastijos, Delio sultonatas (XIII–XV a.), Timūridų valstybė, Mogolų imperija (XVI–XVIII a.), Duranių imperija (XVIII–XIX a.). Šių musulmoniškų dinastijų valdymo metu vakariniame Pandžabe ir Sinde galutinai įsigalėjo Islamas, sumišęs su vietinėmis Indijos tradicijomis.

Nuo XIX a. vidurio Pakistano teritorijas nukariavo Britų Indija, užimdama Sindhą, Pandžabą ir daug vėliau – vakarines teritorijas. Valdant britams, būsimąjį Pakistaną sudarė daug smulkių feodalinių valstybėlių. 1947 m. išsivadavimo iš Britų imperijos metu, Britų Indija buvo padalinta. Į naujai sukurto Pakistano sudėtį pateko daugiausia musulmonų apgyvendintos britų Indijos dalys, o induistų ir kitų grupių apgyvendintos dalys, taip pat daugiausia islamiškas Kašmyras atiteko dabartinei Indijai. Dėl to kilo iki pat dabar tebesitęsiantis Kašmyro konfliktas.

Iki 1956 m. Pakistanas buvo Britų sandraugos šalimi. Jam taip pat priklausė Rytų Pakistanas (dabartinis Bangladešas), kuris nepriklausomybę paskelbė 1971 m.. Po Irano revoliucijos Pakistane įsitvirtino politinis islamizmas, su pertrūkiais vykdyta krašto islamizacija. Nuo 2008 m. šalis dar kartą pasuko demokratizacijos keliu.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Pakistano politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Pakistano provincijos ir teritorijos

Pakistano administraciniai vienetai

Įkūrus Pakistaną jame buvo dvi dalys, Vakarų Pakistanas ir Rytų Pakistanas, vėliau tai buvo performuota Vakarų Pakistaną išskaidant į nuo Indijos laikų likusias tradicines kiek paredaguotas provincijas. Rytų Pakistanas taip pat tapo provincija, bet vėliau paskelbė nepriklausomybę kaip Bangladešas.

Provincijos:

1. Beludžistanas
2. Chaiberis-Pachtunchva (dar žinoma kaip Šiaurės vakarų pasienio provincija)
3. Pandžabas
4. Sindas

Teritorijos:

5. Islamabado sostinės teritorija
6. Federacijai pavaldūs genčių kraštai
8. Gilgitas-Baltistanas (dar žinomas kaip Šiaurės kraštai)

Asocijuota valstybė:

7. Laisvasis Kašmyras

Provincijos padalintos į 105 rajonus. Beludžistanas ir Šiaurės vakarų pasienio provincija dar turi ir Provincijoms pavaldžių genčių kraštų, bet juos numatoma laikui bėgant pertvarkyti į paprastus rajonus, o šie – į apygardas, kuriose yra kaimai ir savivaldybės.

[taisyti] Geografija

Kalnai šalies šiaurėje

Pagrindinis straipsnis: Pakistano geografija

Pakistanas yra Pietų Azijoje, Arabijos jūros pakrantėje. Šalies gamtovaizdžiai labai skirtingi – šiaurėje stūkso aukščiausi pasaulyje kalnų masyvai: Himalajai, Karakorumas, Hindukušas. Juose yra iškilęs aukščiausias šalyje ir antras pagal aukštį pasaulyje kalnas – K2, dar vadinamas Godvino-Osteno kalnu (8611 m). Vakaruose ir pietvakariuose iškilę Irano kalnyno pakraščiai – Beludžistano kalnynas, Suleimano kalnai, Kirtharas, Makranas. Beveik visą rytinę Pakistano dalį užima derlinga Indo-Gango lyguma, nuo kalnų atskirta plačia priekalnių juosta (Šivalikas ir kt.). Pietrytinę ir pietinę Pakistano dalį užima Taro dykuma.

Pakistano klimatas musoninis, daugiausia tropinis, šiaurės vakaruose – subtropinis. Lygumose vidutinė sausio temperatūra vyrauja apie 12-16 °C, liepą – 30-35 °C, aukštikalnėse žiemą būdingi šalčiai žemiau -20 °C, vasarą pasitaiko šalnų. Lygumose vidutiniškai iškrenta 100–400 mm kritulių, kalnuose – vietomis virš 1000 mm. Dauguma kritulių iškrenta vasaros musono metu, tuomet dažni dideli potvyniai.

Svarbiausia šalies upė – Indas, į jį suteka Satledžas, Pandžnadas, Kabulas, Gilgitas, Činabas ir kt. Upėms būdingas musoninis rėžimas – smarkus potvyniai vasarą bei vandens lygio kritimas žiemą. Kalnuose yra nedidelių ledyninių ežerų.

Būdinga dykumų ir pusdykumių augmenija, vietomis yra savanų. Kalnuose yra kserofitinių krūmynų, ąžuolų ir spygliuočių medžių miškų (šalies miškingumas – 3 %).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Pakistano ekonomika

Apie 50 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, cukranendrės, tabakas, taip pat galvijai ir avys.

Šalyje yra tekstilės pramonė, perdirbama nafta, apdirbami metalai, gaminami cementas ir trąšos.

Pakistanas importuoja naftą, įvairius įrengimus, transporto įrangą, chemikalus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, JAV, Japonija, Kinija.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Pakistano gyventojai

Badšahio mečetė Lahore yra viena iš didžiausių mečečių pasaulyje

Pakistanas yra šešta pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, pasižyminti dideliu gyventojų skaičiaus augimu (54 %, 1990–2008 m.). Didžioji dauguma gyventojų susitelkę deringame Indo slėnyje (Indo-Gango lygumos dalis), kur gyventojų tankumas viršija 300 žm./km² ir kur įsikūrę beveik visi didžiausi Pakistano miestai. Retai gyvenamas kalnuotasis Gilgitas-Baltstanas bei dykumos šalies pietvakariuose.

Dauguma gyventojų musulmonai. Iš jų:

musulmonai sunitai – 77 %
musulmonai šiitai – 20 %

Taip pat yra neidelė dalis kitų tikybų gyventojų:

hinduistai – 2 %
krikščionys – 1 %

Tautybės:

50 % pandžabų
15 % sindų
15 % puštūnų
8 % modžahirų
5 % beludžių
7 % kitų (baltai, dardai, burušai ir pan.)

Anglų kalba Pakistane yra oficiali dokumentų, verslo kalba, tuo tarpu kita valstybinė kalba urdu tarnauja kaip lingua franca šioje daugiakalbėje šalyje. Kitos populiarios kalbos yra pandžabų, sindų, puštūnų, baludžių, saraikių.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Pakistano kultūra

Sitarų dirbtuvė Islamabade

Pakistano kultūra susiformavo veikiant Indijos, Persijos, arabų kultūroms. Socialinė santvarka gan patriarchalinė, bendruomeninė (ypač kaimuose). Nuo Pakistano kultūros gan skirtinga šalies šiaurės aukštikalnių (Gilgito-Baltistano) gyventojų kultūra, kuri artimesnė tibetiečių kultūrai.

Pakistanas turi senas literatūrines tradicijas. Iki XIX a. tai buvo daugiausia poezija, religiniai, mistiniai, visuomeniniai tekstai. Britų valdymo laikais ėmė rastis vakarietiškos literatūros rašytojų. Iškiliausiu šalies poetu laikomas Mohamadas Ikbalas, kuris buvo viena svarbiausių asmenybių Pakistano nepriklausomybės judėjime. Žymiausias šiuolaikinės pakistaniečių literatūros atstovas yra Faizas Ahmadas Faizas.

Pakistanas turi gausų architektūros paveldą – Indo slėnio civilizacijos miestų liekanas (Mohendžo Daras, Harapa, Kot Didžis ir kt.), graiko-budistinės architektūros pavyzdžių (Tachti Bahis), gausų tradicinės islamo architektūros, ypač Mogolų eros, paveldą (Badšahio mečetė, Lahoro tvirtovė, Vazir Chano mečetė). Kolonijiniais laikais buvo statomi labiau europietiškos architektūros funkciniai statiniai, o šiuolaikinės Pakistano architektūros šedevru laikoma Faisalo mečetė Islamabade.

Pakistano muzika įvairialypė. Vienas labiausiai reprezentacinių šalies muzikos stilių yra sakralinė sufijų muzika Qawwali, kurios žymiausias atstovas – Nusratas Fate Ali Chanas. Kitas tradicinis poetinis-religinis muzikos stilius yra gazelis. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika (ypač Bolivudo muzika), hip-hopas, rokas.

Populiariausios sporto šakos Pakistane – žolės riedulys ir kriketas. Šalies kriketo rinktinė yra laimėjusi pasaulio čempionatą (1992 m.) ir pasižymi nuožmia konkurencija su Indija. Dar žaidžiamas skvošas, tenisas.

[taisyti] Kita informacija

[taisyti] Nuorodos

↑ World Gazetteer online

Vikiteka: Pakistanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Pakistanas

Žemėlapiai:

v • a • r

Šalių sąrašas | Azija

v • a • r

Tautų sandrauga

[0] World Gazetteer online

[1]

Vieta	Miestas	Provincija	Gyventojų skaičius
1	Karačis	Sindas	12 827 927
2	Lahoras	Pandžabas	6 936 563
3	Feisalabadas	Pandžabas	2 793 721
4	Ravalpindis	Pandžabas	1 933 933
5	Multanas	Pandžabas	1 566 932
6	Haidarabadas	Sindas	1 536 398
7	Gudžranvala	Pandžabas	1 526 168
8	Pešavaras	Šiaurės Vakarų Pasienio Provincija	1 390 874
9	Kveta	Beludžistanas	859 973
10	Islamabadas	Islamabado sostinės teritorija	673 766

Pakistanas

Turinys

[taisyti] Istorija

[taisyti] Politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

[taisyti] Geografija

[taisyti] Ekonomika

[taisyti] Gyventojai

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Kita informacija

[taisyti] Nuorodos

Asmeniniai įrankiai

Vardų sritys

Variantai

Žiūrėti

Veiksmai

Paieška

Naršymas

Įrankiai

Kitomis kalbomis