JAV respublikonų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Respublikonų partija
Republican Party
Pirmininkas Reince Priebus (Vi.)
Įkurta 1854 m.
Būstinė 310 First Street SE
Vašingtonas, JAV
Narių skaičius 30,7 milijonų[1]
Politinė ideologija Konservatyvizmas,[2] klasikinis liberalizmas,[3]
socialkonservatyvizmas[4]
Tarptautinė narystė Tarptautinė demokratų sąjunga
Partijos spalvos Mėlyna, raudona
Vietų skaičius Senate
45 / 100
Vietų skaičius Atstovų rūmuose
234 / 435
Gubernatorių skaičius
29 / 50
Tinklalapis
Respublikonų partijos svetainė

Respublikonų partija – viena iš dviejų didžiųjų politinių partijų Jungtinių Valstijų dvipartinėje sistemoje, kartu su Demokratų partija. Šiuolaikinėje politikoje Respublikonai atstovauja konservatyvesnei socialinei ir liberalesnei ekonominei krypčiai. Respublikonų simbolis – dramblys, o neoficiali spalva – raudona. Kaip ir Demokratų partijoje, terminas „respublikonas“ yra istorinis ir neturi jokios skiriančiosios vertės.

Pirmasis respublikonų prezidentas A. Linkolnas

Respublikonų partija įkurta 1854 m. kaip koalicija tarp tuometinių Vigų, Šiaurės demokratų ir Laisvažemių, kurie priešinosi vergijos plėtrai ir palaikė Jungtinių Valstijų modernizavimo idėją. Pradžioje partijos pagrindas laikėsi Šiaurės Rytuose ir Vidurio Vakaruose, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis vis labiau slenkasi į žemyno Vakarus ir Pietus.

Nuo tada, kai 1856 m. partija iškėlė savo pirmąjį kandidatą į prezidentus, Džoną Fremontą, 18 iš 29 JAV prezidentų buvo respublikonai. Partijai priklauso 28 iš 50 gubernatorių postų, ji kontroliuoja 20 valstijų įstatymų leidžiamuosius organus (tuo tarpu Demokratų partija – 19).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Samuel Kernell, Gary C. Jacobson, and Thad Kousser. "Background of Political Parties in the United States." ProCon.org. Nuoroda tikrinta November 9, 2012.
  2. Paul Gottfried, Conservatism in America: Making Sense of the American Right, p. 9, "Postwar conservatives set about creating their own synthesis of free-market capitalism, Christian morality, and the global struggle against Communism." (2009); Gottfried, Theologies and moral concern (1995) p. 12
  3. Laissez-faire capitalism and economic liberalism. Jstor.com. Retrieved on 2014-08-12.
  4. No Country for Old Social Conservatives?. Nair. Thecrimson.com. Retrieved on 2014-08-17.



Vikiteka