Aliaska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aliaska
State of Alaska
Aliaskos vėliava Aliaskos herbas
(Detaliau)
Alaska locator.png
Laiko juosta: (UTC-9)
------ vasaros: (UTC-8)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras: Džunas
Oficialios kalbos: anglų
Gubernatorius: Sean Parnell (R)
Gyventojų (2010): 710 231 (47)
Plotas: 1 717 855 km² (1)
  - vandens %: 13,77 %
Tankumas (2010): 0,41 žm./km² (50)
Aukščiausia vieta: Makinlio kalnas (6193,7 m)
ISO 3166-2: US-AK
Tinklalapis: alaska.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: AliaskaVikiteka

Aliaska (angl. State of Alaska) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, tarp Kanados ir Beringo sąsiaurio. Tai didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Azijos per Aliaską į Šiaurės Ameriką žmonės atsikėlė prieš 15-40 tūkstančių metų. Eskimai ir aleutai Aliaskos pusiasalyje apsigyveno prieš 3-8 tūkstančius metų. Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis – V. J. Beringas, kurio vadovaujama rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė 1741 metais. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta 1784 metais, 1799 metais čia įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, iki 1867 m. faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais bei medžioklę.

1867 m. kovo 30 d. nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių (po 2 centus už akrą, pagal 2002 m. kursą - apie $86,7 mln.) ; sutartis pasirašyta Vašingtone).

XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje pusiasalyje rasta aukso, prasidėjus aukso karštligei užplūdo kolonistai, paspartėjo ekonomikos vystymasis. Nuo 1884 metų buvo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1903 metais nustatytos ribos su Kanada, nuo 1912 m. Aliaska tapo teritorija.

Aliaska 1959 metais tapo JAV valstija.


Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Administracinis skirstymas

Aliaska ribojasi su Boforto, Čiukčių, Beringo jūromis, Aliaskos įlanka. Beringo sąsiauris vakaruose skiria Aliaską nuo Rusijos.

Tarp Beringo ir Aliaskos jūrų yra Aliaskos pusiasalis, vakaruose – Siuardo pusiasalis. Valstijos viduryje plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, pietuose – Aliaskos kalnagūbris, šiaurėje – Brukso kalnagūbris bei Arktinė žemuma. Aliaskai priklauso daug salų, Aleksandro salynas, Aleutų salos, Kodiako sala, Šv. Lauryno sala.

Kagujako kalnas

Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių, taip pat ir aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta – Makinlio viršūnė (6194 m). Yra ugnikalnių, taip pat 4 ilgiausi pasaulio kalnų ledynai.

Klimatas arktinis (šiaurėje), subarktinis (viduryje), vidutinių platumų jūrinis (Ramiojo vandenyno pakrantėje). Apie 70 % teritorijos amžinas įšalas. Ilgiausios upės – Jukonas, Kuskokvimas, Tanana. Didžiausias ežeras – Iliamna.

Didžiausi miestai – Ankoridžas, Fairbanksas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

2003 Aliaskos valstijos bendrasis produktas buvo 31 mlrd. dolerių. Pajamos vienam žmogui siekė 33 213 dolerių, o tai 14-tas rezultatas visose valstijose. Žemės ūkis užima mažą dalį Aliaskos ekonomikoje. Žemės ūkio produkcija skirta pirmiausia pačios valstijos reikmėms – čia auginamos daržovės, galvijai, gaminami pieno produktai. Gamyba yra ribota, todėl maistas ir svarbiausios prekės įvežama iš kitur. Žmonės daugiausia dirba biudžetinėse įstaigose ir gamtos išteklių gavybos įmonėse. Ferbankse ir Ankoridže įsteigtos karinės bazės labai svarbios šių miestų ekonomikai. Valstijoje auga paslaugų sektorius ir turizmas.

Kainos Aliaskoje yra didesnės negu likusiose valstijose (neskaitant Havajų). Tiesa, Ferbankse ir Ankoridže pragyvenimas yra pigesnis, negu didžiuosiuose JAV miestuose dėl mažesnių būsto ir transporto kainų. Didelių prekybos centrų atidarymas šiuose miestuose bei Džune taip pat gerokai prisidėjo prie kainų mažėjimo. Vis dėlto kaimo vietovėse dėl labai ribotos transporto infrastruktūros maisto bei vartojimo prekių kainos nepaprastai aukštos, lyginant su kitomis JAV valstijomis. Daug žmonių, gyvenančių tose vietovėse, važiuoja apsipirkti į didžiuosiuose miestuose esančius prekybos centrus.

Gamtiniai ištekliai:

  1. Nafta (išgaunama 25 % visos JAV naftos)
  2. Gamtinės dujos
  3. Mediena
  4. Lašiša
  5. Mineralai
  1. Auksas

Ekonomika labai priklauso nuo kitų JAV valstijų, kadangi pramonė mažai išvystyta.

Eskimų ir Indėnų gentys pačios pragyvena, naudodamos gamtos išteklius (medžioja, žuvauja, ir t. t.).

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

15,4 % gyventojų – eskimai, aleutai bei indėnai (1998). Miesto gyventojų 65 %.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Flag of the United States.svg JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas