Komiksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Winsor McCay – Mažojo Semio čiaudulys

Komiksas – sugretinti nuosekliai einantys vaizdai (angl. juxtaposed sequential picturial art). Vaizdai turi sekti vienas po kito. Išskyrus komiksus, piešiniai (pavyzdžiui, karikatūros ar iliustracijos) paprastai nėra gretinami. Nuosekliai – reiškia, kad piešiniai turi sudaryti eilę, kurioje turi matytis logiškas nuoseklumas, t. y. ant sienos pakabinti penki skirtingi žmonių portretai šiai taisyklei netinka. Kitais žodžiais, komiksas – tai įvykis ar istorija papasakota piešiniais.

Komiksus vertėtų priskirti medijos kategorijai, kadangi iš esmės jie atlieka tą pačia funkciją kaip ir kitos medijos, t. y. saugo ir perduoda informaciją. [1]

Šiuo metu kuriami paties įvairiausio žanro, stiliaus bei pavidalo komiksai. Gana dažnai komiksų siužetai panaudojami vaidybiniams (dažniausiai fantastikos) filmams, pvz.: „Matrica“, visa „Betmeno“ serija, „Narsioji širdis“.

Dažniausiai komiksai būna komedijos ar veiksmo žanro kūriniai, nors gali pasakoti ir gyvenimiškas istorijas, dažniausiai – manga („Clover, „Bremen, „Kobalto, „Slam Dunk).

Japonijoje komiksai įgavo savitą, nacionalinį pavidalą ir pasaulyje tapo žinomi mangos vardu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Komiksų užuomazgų randama visais laikais, kai buvo paišoma ir tapoma, tačiau dabartinį savo pavidalą jie įgavo XX amžiuje, kai atsirado pigios pramoginės bulvarinės spaudos poreikis Vakarų kultūros šalyse ir ypač JAV.

Klausimas kada buvo sukurtas pirmasis komiksas iki šiol kelia daug diskusijų. Dauguma teigia, kad tai buvo amerikiečių komiksų juostelė „The Yellow Kid“, išspausdinta 1896 m., kuri atrodė kaip tikras komiksas. Aišku viena: tarp pirmųjų buvo, „Krazy Kat and Popeye“ (Popajus), išspaudinti 1929 m. [2]

Komiksas ir reklama[taisyti | redaguoti kodą]

Komiksų medija išsiskiria tuo, kad leidžia žaisti idėjomis ir bandyti visas ribas, ko negali jokia kita žiniasklaidos priemonė. Iliustracija svarbi idėjos ir teksto sustiprinimui, bet kurioje situacijoje. Komiksų pagalba, jų stebėtojui viskas atrodo daug prieinamiau, patraukliau. [3] Dėl šios priežasties šioje medijoje nišą atrodo reklama. Dažnai komiksai yra medija, skirta ne vien pramogai. Kryptingas komiksų panaudojimas tam tikroms idėjoms perteikti gali būti itin veiksmingas.

Vis dažniau Lietuvoje komiksai panaudojami reklaminiams tikslams, tačiau šio reiškinio mastai dar toli gražu neprilygsta užsienietiškiems.

Kitaip nei paprastame skelbime, pieštinių pasakojimų specifika leidžia išreikšti veiksmą, judesį, garsą nejudančioje erdvėje. Tekstas yra sustiprinamas iliustracijomis, tačiau paliekama daug vietos ir skaitytojo fantazijai. Visa tai, kas, pavyzdžiui, reklaminiame klipe yra pateikiame tiesiogiai (garsai, greitis ir pan.), komiksuose atsiskleidžia per individualų skaitytojo suvokimą. Todėl kai kuriais atvejais komiksais žinia perduodama daug prieinamiau bei patraukliau. Be figūrų ir veiksmo dinamikos taip pat būtina paminėti ir spalvinę išraišką. Komiksuose veikia ir vaizdinys, ir tekstas. Vaizdai perduoda dinamiką ir sukelia poveikį spalvomis. Taigi yra veikiami visi svarbiausi regos receptoriai. Rega teikia didžiąją dalį visos žmogui prieinamos informacijos. Dar vienas komikso pranašumas yra jo gebėjimas „sutalpinti“ savyje didelį kiekį informacijos – ką paprastas tekstas sugeba perteikti keliasdešimtyje puslapių, komiksas geba sutelkti į keletą.

Komikso kaip medijos turinys neturėtų būtų apibrėžiamas tik pačia papasakota istorija, taip pat svarbūs ir kiti veiksniai įtakojantys turinį: ką pasako tekstas ir ką – piešiniai.

Reklamuojant savo produktą komiksu galima rinktis iš gausybės skirtingų kelių:

  1. naudotis pieštiniu gerai žinomo asmens atvaizdu;
  2. kurti savitą veikėją;
  3. orientuotis į situaciją, kurioje galima būtu paaiškinti kaip ir kodėl vertėtų naudotis reklamuojamu produktu;
  4. istorijos gali būti nuotaikingos, ironiškos, pamokančios, verčiančios susimąstyti.

Reklamos pavyzdžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Žvelgiant į lietuviškų reklaminių komiksų pavyzdžius negalima nepaminėti Lietuvos instituto išleisto komikso „Kyoko in Lietuva“, skirto pristatyti mūsų šalį užsienyje. Komikso pasirinkimas informacijos apie Lietuvą sklaidai tik įrodo šio žanro populiarumą užsienyje.

Kaip vieną iš labiausiai nevykusių pavyzdžių, kuris tikrai nepravertė kokybiškai komunikacijai, galime įvardinti 1997 m. Vytauto Landsbergio prezidentinės kampanijos paveikslėlius. Galbūt šiuo metu panašūs paveiksliukai ir nebūtų vertinami neigiamai, tačiau 1997 m. politika, o juo labiau toks visai šaliai svarbus įvykis kaip prezidento rinkimai buvo vertinami per rimtai, kad juose būtų galima naudoti humorą. Iš kitos pusės, vėlgi pats humoras buvo savotiškas ir susilaukė kritikos – esą tai ne humoras, o kaip elementarus gyrimasis ir konkurentų menkinimas.

Kiti paminėjimo verti pavyzdžiai galėtų būti nespalvoti „Gyvojo jogurto” ir Omnitel „Sonio Eriko ir Nokios” bei „O Komandos” komiksai.[4]

Skaitytojas[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrimų apie komiksų skaitytojus Lietuvoje nėra. Pateikiama informacija iš interviu su iksai.com įkūrėju Audriumi: „Lietuviški komiksų skaitytojai yra labiausiai susiję su geek’ų subkultūra. Dominuotų vyriška lytis, amžius būtų nuo moksleivių iki studentų. Ir daugiau komiksų skaitytojų būtų miestuose, nes didesnės pajamos ir didesnė tikimybė, kad prekyboje bus komiksų, negu kaimo vietovėse. Kai kurie puslapio Komiksai.com lankytojai iš mažesnių miestelių sako, kad jų gyvenamojoje vietoje komiksų visiškai nėra, todėl jie komiksus skaito tik internete.“ [5]

Komiksai ir erotika[taisyti | redaguoti kodą]

Komiksų suaugusiesiems istorija siekia net trečią dvidešimto amžiaus dešimtmetį. Tų laikų komiksai suaugusiesiems vadinami tijuana bibles – kvadratinės aštuonių puslapių knygutės iš pigaus popieriaus ir juodo rašalo. Šie kūriniai neretai buvo rasistiški (juodaodžiai vaizduojami ypač plačiomis lūpomis ir t. t.) bei pažeidžiantys autorines teises. Juose buvo vaizduojami populiarūs paprastų komiksų herojai ar net garsūs asmenys – be šių sutikimo.

Kol XX a. viduryje amerikiečių komiksų autorius persekiojo moralės sergėtojai, suklestėjo Europos komiksai. Ypač – prancūzų leidykla „La terrain vague“, jie darė viską, kas buvo draudžiama JAV. Šioje leidykloje 1962 m. buvo sukurtas ir žanro šedevras – Jeano Claude Forrest „Barbarella“, kurį gana greitai – 1968 m. ekranizavo amerikiečiai. Roger Vadim kūrinį (Barbarelą vaidino Jane Fonda) platintojai pavadino kaip pirmą erotinės fantastikos filmą pasaulyje.

Erotikos riba komiksuose – ginčytina, kadangi, skirtingai nuo kino, čia nėra fotorealizmo, taigi erotika atrodo švelnesnė. Sudėtingos realių žmonių kūno padėtys, mimika neatitinka supaprastintos, kartais ir schematiškos komiksų realybės. Pavyzdy, tiek „Barbarella“ tiek komiksai apie Asteriksą ir Obeliksą gerokai šiurkštesni ir vulgaresni ekrane nei Uderzo ir Goscini pieštas originalas.

Stipriausios erotikos tradicijos yra japoniškuose komiksuose. Vienas iš pavyzdžių būtų ne tik smurtu bet ir erotika pasižymintis „Berserk“. Iš dažniausiai gana erotiškos mangos (mažai pridengtos įspūdingų apvalumų merginos) išsivystė hentai žanras. Hentai – tai ypač nepatogūs seksualinio turinio komiksai. Savo ruožtu žanras skirstomas į yaoi (homoseksualūs veikėjai) ir yuri (homoseksualios moteriškos lyties veikėjos).

Komiksai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškų komiksai pasirodė dar prieš karą, juos tarpukario Lietuvoje spausdino ir laikraščiai, ir žurnalai, pvz., katalikiškas žurnalas „Lurdas“.[6] Žinomas to laikotarpio lietuviškų komiksų kūrėjas yra dailininkas Jonas Martinaitis, kuris yra laikomas lietuviškų komiksų tradicijos pradininku.[7][8]

Nepriklausomoje Lietuvoje dar iki šiol dar nėra pilnai susiformavusi komiksų kultūra, kai tuo tarpu kitose šalyse komiksai jau senai yra užėmė didelę dalį rinkos.[9] Tai lėmė per vėlus jų atsiradimas ir klaidingas požiūris į juos. Net ir XXI a. pasirodę vakarų komiksų vertimai Lietuvoje, pvz., „X-Menai“, „Žmogus-voras“, greitai išnyko iš prekybos centrų.

2013 m. Džiugo Petruškevičiaus bei LRT televizijos laidos „Pinigų karta“ iniciatyva buvo atidaryta pirmoji lietuviška internetinė komiksų parduotuvė „Herojus.lt“.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Komiksas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka