Meksika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Estados Unidos Mexicanos
Meksikos vėliava Meksikos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Meksika žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų, 62 vietinių indėnų kalbos[1]
Sostinė Meksikas
Didžiausias miestas Meksikas
Valstybės vadovai Enrique Peña Nieto
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 972 550 km² (14)
2,5 %
Gyventojų
 – 2011
 – Tankis
 
114 793 341 (11)
54,47 žm./km² (114)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
1 134,00 mlrd. $ (13)
10 600 $ (64)
Valiuta Meksikos pesas (MXN)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -6 iki -8
UTC -5 iki -7
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Ispanijos
1810 m. rugsėjo 16 d.
1821 m. rugsėjo 27 d.
Valstybinis himnas Meksikos himnas
Interneto kodas .mx
Šalies tel. kodas 52

Meksikos Jungtinės Valstijos (isp. Estados Unidos Mexicanos) (Meksika) (isp. México) yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Šalis užima beveik 2 mln. km² plotą[2] ir yra 5-ta iš didžiausių Amerikų žemynų valstybių ir 14-ta tarp didžiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje. Šalyje gyvena 109 mln. gyventojų[3] ir tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ispaniškai kalbanti valstybė[4] bei 11-a pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta iš 31 valstijos ir sostinės Meksiko.

Meksika yra vienintelė Lotynų Amerikos valstybė TEBIPO narė (nuo 1994 m.) Šalis laikoma naujai industrializuota valstybe[5][6][7][8] turinti 11-a didžiausią BVP pagal perkamosios galios paritetą pasaulyje. Ekonomiškai glaudžiai bendradarbiauja su NAFTA, kurį ir pati yra pasirašiusi, narėmis.

Meksikos vardo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ – tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ – „Mešitlio šalis“.

Ispanams užkariavus šalį, nahuatlių (actekų) kalbos garsai buvo užrašomi pagal ispanų kalbos rašybos taisykles, taigi pavadinimas tapo „México“. Ilgainiui ispanų kalboje garso „š“ nebeliko ir „x“ žymimas garsas dabar yra tariamas kaip „ch“. Tokiu būdu, šalies pavadinimas ispaniškai dabar tariamas „Mechiko“, o ne „Mešiko“. O kai kurios kitos kalbos (tarp jų ir lietuvių) garsą, žymimą raide „x“, išsivertė ne pagal ispaniškąjį, o pagal lotyniškąjį tarimą – „ks“, taigi „Meksika“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikos istorija.

Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika

Prieškolumbinės eros metais Mezoamerikoje ėmė formuotis daug kultūrų. Dauguma jų, olmekai, toltekai, majai ir actekai, buvo pažangios civilizacijos iki pirmo kontakto su europiečiais.

1521 m., po konkistadoro Hernano Korteso išsilaipinimo, Meksika tapo Ispanijos kolonija (Naujoji Ispanija) ir ja išbuvo iki nepriklausomybės paskelbimo.

1821 m. Paskelbus nepriklausomybę įsivyravo ekonominis nestabilumas, teritorinis susiskaldymas, civiliniai karai, įsikišant užsienio šalims, po kurių sekė dviejų imperijų ir dviejų ilgų diktatūrų laikotarpiai.

Po to, kai 1834 metais, kai prezidentas Santa Ana panaikino federacijos konstituciją, Jukatanas bei Teksasas paskelbė nepriklausomybę. Po 18461848 metų JAV-Meksikos karo Teksasas, kaip ir dar trečdalis Meksikos teritorijos šalies šiaurėje, atiteko JAV.

XIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje į šalį įsivežė Prancūzija, kuri siekė įtvirtinti Meksikos imperatoriaus soste Austrijos erhercogą Ferdinandą (Maksimilijano vardu jis buvo Meksikos imperatoriumi nuo 1864 iki 1867 metų).

1910 m. šalyje kilo revoliucija. Revoliucionieriai greitai įveikė federacinę armiją, bet tarp jų prasidėjo tarpusavio kovos, kurios buvo baigtos tik 1929 m., sukūrus Institucinę revoliucinę partiją (PRI; į ją buvo suvienyti visi kovotojai). Ši partija be rimtos konkurencijos valdė šalį iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio.

2000 m., pirmą kartą po 70-ies metų, Meksikos prezidentu išrinktas ne PRI atstovas, Vicente Fox.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikos politinė sistema.
Nacionaliniai rūmai Meksike.

Pagal 1917 metų konstituciją, Meksika yra federacinė respublika, besivadovaujanti prezidentine sistema. Valstybės vadovas – prezidentas, kuris yra valstybės ir vyriausybės galva, taip pat vyriausiasis Meksikos ginkluotųjų pajėgų vadas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Kongresas, sudarytas iš Senato (Cámara de Senadores) ir Atstovų Rūmų (Cámara de Diputados). Atstovai į 128 vietų Senatą renkami šešeriems metams. Į atstovų rūmus dalis narių renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcinę sistemą (200).

Teisė ir nusikalstamumas[taisyti | redaguoti kodą]

Viešasis saugumas prižiūrimas 3 lygių valdžių, kurių kiekviena turi skirtingas privilegijas ir pareigas. Vietinės ir valstijos policijos departamentai visų pirma atsakingi už įstatymų laikymąsi, tuo tarpu Federalinė prevencinė policija rūpinasi specializuotais reikalais. Visi lygiai pavaldūs Secretaría de Seguridad Pública (Viešojo saugumo sekretoriatui). Generalinė Prokuratūra (Procuraduría General de la República, PGR) yra vykdomosios valdžios institucija, tirianti ir traukianti baudžiamojon atsakomybėn už federalinio lygio nusikaltimus, daugiausia susijusius su narkotikų ir ginklų prekyba, šnipinėjimu ir banko plėšimu.[9] Federalinė tyrimų agentūra (Agencia Federal de Investigación, AFI), tiriamoji ir prevencinė institucija[10], yra pavaldi PGR.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikos valstijos.

Meksika dalijama į 31 valstiją ir federacinę apygardą. Kiekviena valstija turi savo Konstituciją ir renka gubernatorių bei valstijos kongresą.

States of Mexico.svg

Geografija ir klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikos geografija.

Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km, susiaurėdama ties Tehuantepeko sąsmauka pietuose ir besitęsdama į šiaurės rytus Jukatano pusiasaliu. Šiaurėje ribojosi su JAV, pietuose – su Belizo valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalauja Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Meksikos pakrantės ilgis - 9330 km. Kalifornijos įlanka skiria pagrindinę dalį nuo Kalifornijos pusiasalio. Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropinių miškų, ir saulės išdegintų dykumų. Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos. Aukščiausia jos vieta – Orisabos ugnikalnis (5700 m), žemiausia – Salados lagūna (-10 m). Ilgiausia Meksikos upė yra Bravo del Nortė (1906 km, bendras ilgis – 3003 km).

Bioįvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Jaguaras, vietinis Meksikos žinduolis.

Meksika yra viena iš 18 vadinamųjų „megadiversinių“ valstybių. Šalyje egzistuoja apie 200 mln. skirtingų organizmų rūšių, o tai sudaro 10–12 % viso pasaulio bioįvairovės.[11] Meksika pirmauja roplių, kurių čia egzistuoja 707 rūšys, bioįvairove pasaulyje, taip pat yra 2-a žinduolių, kurių egzistuoja 438 rūšys, ketvirta varliagyvių (290 rūšių) bei ketvirta floros (26 000 rūšių) pasaulyje pagal bioįvairovę.[12] Meksika taip pat laikoma 2-ąja pasaulio didžiausia ekosistema ir ketvirta pagal visų čia paplitusių organizmų rūšių skaičių, kurių 2500 yra saugomos Meksikos įstatymų.[13] Meksikos vyriausybė sukūrė „Nacionalinę Informacijos apie Bioįvairovę Sistemą“, kurios tikslas yra tirti ir prisidėti prie ekosistemų ekologinės pusiausvyros išlaikymo.

170 000 km² vadinami „Apsaugotais gamtos plotais“ (Areas Naturales Protegidas), kuriems priklauso 34 rezervatai (nepakitusios ekosistemos), 64 nacionaliniai parkai, 4 gamtos paminklai (saugomi dėl savo estetinės, mokslinės ir istorinės vertės), 26 saugomos floros ir faunos plotai, 4 saugomų gamtos išteklių (dirvožemio, hidrologinių telkinių ir miškų) ir 17 draustinių (dėl bioįvairovės turtingumo).[11]

Atradus Amerikas Europai buvo pristatytos iki tol nežinomos maistinių augalų rūšys, kai kurios jų davusios didžiulį indėlį Europos nacionalinėms virtuvėms: iš Amerikos atkeliavo kakava, pomidorai, kukurūzai, vanilė, avokadai, guavos, čajotai, batatai, chikama, daugybė pupų rūšių ir dar didesnė čili pipirų įvairovė.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikos ekonomika.

Meksika yra 12 pasaulyje ir antra Lotynų Amerikoje pagal BVP. Po patirtos ekonominės krizės 19941995 metais, šalis ženkliai atsigavo. 2002 m. kilusi Pietų Amerikos krizė jos stipriai nepalietė ir, po stagnacijos periodo 2001 m., ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių sluoksnių. Pagrindinė prekybos partnerė – JAV.

Mokslas ir technologijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulyje garsūs Meksikos mokslininkai ir išradėjai: Luisas Miramontesas, kontracepcinės piliulės išradėjas, Manuelis Mondragonas, pirmojo automatinio šautuvo išradėjas, Gilermo Gonsalesas Kamarena, išradęs „chromoskopinį televizoriaus adapterį“ ir „trispalvę sistemą“ bei Mario J. Molina, gavęs Nobelio chemijos premiją. UNAM baigęs Rodolfo Neri Vela, buvo pirmasis į kosmosą nuskridęs meksikietis (kaip vienas STS-61-B misijos 1985 m. dalyvių.)

Žemės ūkio produktai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau kaip pusė Meksikos gyventojų gyvena ir dirba kaime, augina pluoštinius bei maistinius augalus. Tačiau vis daugiau ūkininkų augina eksportui kavą, medvilnę, cukranendres ir pomidorus. Šios pelningos kultūros išstumia iš dirbamos žemės tuos pasėlius, kurie meksikiečiui būtini maistui. Daugelis ūkininkų yra kooperatyvų nariai ir, suvienydamis savo ribotus išteklius, padeda vieni kitiems.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikos demografija.

Meksikoje gyvena apie 106 mln. žmonių (2005 metų duomenys). Tai antra didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti šalis pasaulyje.

Metinis Meksikos gyventojų prieaugis drastiškai sumažėjo nuo 3,5 % 1965 m. iki 0,99 % 2005 m. 2006 m. vidutinė gyvenimo trukmė buvo 75,4 m. (vyrų - 72,6 m. ir moterų - 78,3 m.) Ilgaamžiškiausi Žemutinės Kalifornijos, federacinės apygardos (vid. 75,9 m.) ir Nuevo Leono (vid. 75,6 m.) gyventojai, trumpaamžiškiausi - Čiapaso (vid. 72,9 m.), Oachakos ir Gerero (vid. 73,2 m.) gyventojai. Mirtingumas 1970 m. buvo 9,7/1000 žm.; 2001 m. skaičius nukrito iki 4,9/1000 (vyrų) ir 3,8/1000 (moterų). Dažniausia mirties problema (2001 m. duomenimis) buvo širdies ligos (14,6 % vyrų ir 17,6 % moterų) bei vėžys (11 % vyrų ir 15,8 % moterų).

Meksikoje vyksta sparti urbanizacija, beveik 75 % gyvena miestuose. Penkiose ddžiausiose gyvenvietėse Meksikoje (Didžiajame Meksike, Didžiajame Gvadalachare, Didžiajame Monterėjuje, Didžiojoje Puebloje ir Didžiojoje Tolukoje) susitelkę 30 % visoje šalyje gyvenančių žmonių. Vidaus migracijos modeliuose neigiama žmonių migracija pastebima federacinėje apskrityje, teigiama - šiaurės vakarinėse ir pietrytinėse valstijose. Tinklinė migracija neigiama (-4,7 žm./1000); daugiausiai emigruojama į JAV.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Meksikos miestai.

Pateikti 20 didžiausų Meksikos miestų (skliausteliuose pateikta valstija, kuriai jie priklauso). 2005 surašymo duomenys.[14]

1. Meksikas (Federalinė sritis) - 19,2 mln. gyventojų 11. Santjago de Keretaras (Keretaras) - 918,1 tūkst.
2. Gvadalachara (Chaliskas) - 4,1 mln. 12. Merida (Jukatanas) - 897,7 tūkst.
3. Monterėjus (Nuevo Leonas) - 3,67 mln. 13. Meksikalis (Žemutinė Kalifornija) - 856 tūkst.
4. Puebla (Puebla) - 2,1 mln. 14. Aguaskaljentesas (Aguaskaljentesas) - 805,7 tūkst.
5. Toluka (Meksikas) - 1,6 mln. 15. Tampikas (Tamaulipasas) - 803,2 tūkst.
6. Tichuana (Žemutinė Kalifornija) - 1,48 mln. 16 Kuljakanas (Sinaloa) - 793,7 tūkst.
7. Leonas (Guanachuatas) - 1,43 mln. 17. Kuernavaka (Morelosas) - 787,6 tūkst.
8. Siudad Chuaresas (Čihuahua) - - 1,3 mln. 18. Akapulkas (Gereras) - 786,8 tūkst,
9. Toreonas (Koahuila) - 1,11 mln. 19. Čihuahua (Čihuahua) - 784,9
10. San Luis Potosi (San Luis Potosi) - 957,8 tūkst. 20. Morelija (Mičoakanas) - 735,6 tūkst.


Imigracija[taisyti | redaguoti kodą]

Meksike gyvena daugiausia JAV piliečių emigrantų (1 mln., 1999 m.),[15] o tai sudaro 1 % Meksikos gyvenojų ir 25 % visų gyvenančių JAV piliečių emigrantų pasaulyje. Taip pat daug emigrantų iš Centrinės ir Pietų Amerikų, daugiausia iš Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos, Peru, Kubos, Venesuelos, Gvatemalos ir Belizo. Nors skaičiai skiriasi (tarp 30 000 ir 150 000), argentiniečių bendruomenė laikoma antra didžiausia užsieniečių bendruomene šalyje.[16][17] Per visą XX a. Meksika buvo prieglobstis persekiojamiems lotynų amerikiečiams ir europiečiams (daugiausia ispanams penktajame dešimtmetyje).

Etnografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaikai iš Monterėjaus

60-80 % gyventojų sudaro metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30 % indėnai (tačiau, pasak vyriausybės, kuri pagrindiniu kriteriju laiko kalbą, indėnų yra ne daugiau kaip 10 %), 9 % baltieji.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Meksikoje nėra de jure konstitucinės valstybinės kalbos federaliniu mastu.[18] Vietinių tautų lingvistinių teisių pagrindiniame įstatyme numatoma valstybine laikyti ispanų kalbą, vartojamą 97 % Meksikos gyventojų, kuri yra lygiavertė su vietinėmis kalbomis ten, kur jos vartojamos, neatsižvelgiant į kalbančiųjų skaičių.[19] Kartu su ispanų, šioms kalboms įstatymai numato „valstybinių kalbų“ statusą.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingai nei kai kuriose kitose Lotynų Amerikos valstybėse, Meksikoje nėra valstybinės religijos, o 1917 m. Konstitucija ir antiklerikaliniai įstatymai bažnyčios veiklą netgi riboja ar kišasi į pastarosios reikalus. Vyriausybė bažnyčios finansiškai neremia ir bažnyčia nedalyvauja valstybiniame švietime.

Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, 95 % gyventojų save priskiria krikščionims. Katalikai sudaro 89 %[20] visų gyventojų, iš kurių 47 % kas savaitę eina į bažnyčią[21]. Remiantis šiais duomenimis Meksikos katalikų bendruomenė yra 2-a didžiausių pasaulyje po Brazilijos.[22]

Apie 6 % (virš 4,4 mln. žmonių) yra protestantai,[20] kurių didžiausią dalį sudaro sekmininkai ir charizmatai (vadinami neosekmininkais gyventojų surašyme).[20] Taip pat gan didelis septintosios dienos adventistų skaičius (0,6 mln.)[23] 2000 m. surašymo duomenimis čia gyvena virš 1 milijono Jehovos liudytojų[20].

Mormonų Bažnyčia tvirtina, esą 2009 m. šią religiją išpažįstančiųjų skaičius viršijo milijoną.[24]

Islamas Meksike praktikuojamas labai mažos musulmonų bendruomenės. Jų yra Toreono mieste, Koahuiloje ir (maždaug 300) San Kristobal de las Kasase, Čiapasase.[25][26]

Meksikos žydų, kurių istorijos pradžia Meksikoje galime lankyti 1521 m., kai Hernanas Kortesas su konversų pagalba nukariavo actekus, anot INEGI vykdyto valstybinio gyventojų surašymo, yra virš 45 000.[20]

Meksikoje budistai sudaro mažumą - jų čia apie 108 000., t. y. beveik 0,001 %.

Beveik 3 mln. (t. y. apie 0,03 % visų gyventojų) 2000 m. surašyme nepriskyrė savęs jokiai religijai.[20]

1992 m. Meksika panaikino daugelį suvaržymų Katalikų Bažnyčiai ir kitoms religijoms: visoms religjoms užtikrino teisėtumą, suteikė ribotą teisę į nuosavybę ir panaikino dvasininkų skaičiaus apribojimą šalyje.[27] Iki reformos kunigai neturėjo balsavimo teisės, tačiau ir dabar jie negali būti renkami.

Švietimas ir sveikatos apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimas Meksike
Vadovavimas švietimui
Minister of Public Education
Visuomeninio švietimo sekretoriatas
Josefina Vázquez Mota
Valstybinis biudžetas švietimui (2007) MXN$1,309,691,048,383
USD$96,342,469,250
Pagrindinės kalbos, kuriomis vykdomos ugdymo programos Ispanų. Vietinėse bendruomenėse yra ir vykdančiųjų programas mažumų kalbomis.
Sistemos suvalstybinimas
Įkūrimas

1921 m. rugsėjo 25 d.
Raštingumas (2006 m.)
 • Vyrų
 • Moterų
97,7 %
98,4 %
96,8 %
Įtraukta į sąrašus
 • Pradiniam švietimui
 • Viduriniam švietimui
 • Aukštesniajam švietimui
61,6 mln.
26,4 mln.
19,8 mln.
15,3 mln.
Išsilavinimas
 • Vidurinės mokyklos diplomas
 • Aukštesniojo/aukšto mokslo diplomas

N/A
N/A
Šaltiniai: Sistema Educativo de los Estados Unidos Mexicanos. Principales cifras, ciclo escolar 2003-2004 pdf ir 2000 m. surašymas (Nacionalinis statistikos, geografijos ir duomenų apdorojimo institutas)

Nuo ankstyvojo dešimtojo dešimtmečio Meksika yra pasiekusi tarpinį gyventojų sveikatos lygį, kai kuriems rodikliams, tokiems kaip mirtingumas, būnant panašiems į išsivysčiusių valstybių.[28] Nors kiekvienam meksikiečiui sveikatos priežiūrą garantuoja valstybė, 2002 m. 50,3 mln. meksikiečių nebuvo apsidraudę savo sveikatos.[29] Valstybė deda pastangas padidinti apsidraudusiųjų skaičių ir 2011 m. būti pasiekus visuotinį sveikatos priežiūros lygį.[30][31]

2009 m. balandį Meksikoje kilo H1N1 kiaulių gripo epidemija, kuri išplito ir kitose valstybėse bei nuo kurios mirė 150 žmonių.[32]

Meksikos medicininė infrastruktūra visuomoje gerai išvystyta, ypač didmiesčiuose,[33][34] tačiau kaimo vietovėse ir vietinėse bendruomenėse vis dar nepakankama sveikatos apsauga, kurie norėdami gauti specializuotas sveikatos piežiūros paslaugas, turi vykti į artimiausias urbanizuotas zonas.[35]

Šalies finansuojamos institucijos, Meksikos socialinės apsaugos institutas ir Institutas socialinei apsaugai ir valstybės darbuotojų paslaugoms, vaidina svarbiausią vaidmenį užtikrinant sveikatos ir socialinę apsaugą. Privačios sveikatos paslaugos taip pat svarbios ir sudaro 13 % visų medicininių sektorių šalyje.[36]

Pradinis ir pagrindinis švietimas (9 klasės) yra nemokamas ir privalomas.

97,7 % (98,4 % vyrų ir 96,8 % moterų) meksikiečių raštingi.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Meksikoje susipynusios ikikolumbinių civilizacijų ir ispanų kultūros, taip pat egzogeninių kultūros elementų visų pirma iš JAV.

Meksikos kino aukso amžiuje, praeito amžiaus penktajame ir šeštajame dešimtmečiais, meksikiečių kino pramonė galėjo varžytis su tuometiniu Holivudu.

Virtuvė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Meksikiečių virtuvė.

Meksikiečių patiekalai garsėja stipriais ir įvairiais aromatais, spalvingu papuošimu ir prieskonių įvairove. Meksikiečių virtuvėje stipriai jaučiamas prieškolumbinių civilizacijų, ypač actekų ir majų, paveldas, susimaišęs su ispanų kolonistų pristatytomis naujovėmis. Netrukus konkistadorų vartotų ingredientų - ryžių, jautienos, kiaulienos, vištienos, vyno, česnakų ir svogūnų - sąrašą ilgainiui papildė vietinių naudojami produktai: kukurūzai, pomidorai, vanilė, avokadai, papajai, ananasai, čili pipirai, pupos, moliūgai, citrinos (limón), batatai, žemės riešutais ir kalakutiena.

Geriausiai pasaulyje žinomi ir paplitę meksikiečių patiekalai, tai - šokoladas, taco, kvesadila, enčilada, burito, tamale ir kt. Populiaresni tipiški regioniniai patiekalai - mole pablano, čiles en nogada ir čalupos Puebloje, kabrito ir mačaka monterėjuje, kočinita pibil Jukatane, tlajudasa Oachakoje ir daug kitų.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

The Estadio Azteca (liet. Actekų stadionas) - oficialus Meksikos futbolo rinktinės namų stadionas.

Meksikoje, kol kas vienintelėje iš Lotynų Amerikos šalių[37], vyko 1968 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Populiariausias sportas Meksikoje - futbolas. Manoma, kad jį XIX a. pab. meksikiečiams pristatė kornų šachtininkai. Šalyje 1970 m. vyko IX pasaulio futbolo čempionatas, o 1986 m. – XIII pasaulio futbolo čempionatas. Tai pirmoji šalis, kurioje buvo rengiamos pasaulio pirmenybės antrąkart.

Meksikos audiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo seniausių laikų meksikiečiai yra išmoningi audėjai. Jie moka išausti spalvingus audinius su ryškiais geometriniais raštais. Šiais laikais meksikiečių medžiagos audžiamos dideliuose fabrikuose, tačiau kai kurie namudininkai vis dar audžia rankinėmis staklėmis, tradiciniu būdu.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. There is no official language stipulated in the constitution. However, the General Law of Linguistic Rights for the Indigenous Peoples recognizes all Amerindian minority languages, along with Spanish, as national languages and equally valid in territories where spoken. The government recognizes 62 indigenous languages, and more variants which are mutually unintelligible.[1]
  2. "Mexico — Geography." CIA The World Factbook. CIA. Nuoroda tikrinta 2007-10-03.
  3. "Mexico — People." CIA The World Factbook. CIA. Nuoroda tikrinta 2007-10-03.
  4. "Spanish Language History." Today Translations. Nuoroda tikrinta 2007-10-01.
  5. Paweł Bożyk (2006). “Newly Industrialized Countries”, Globalization and the Transformation of Foreign Economic Policy. Ashgate Publishing, Ltd.
  6. Mauro F. Guillén (2003). “Multinationals, Ideology, and Organized Labor”, The Limits of Convergence. Princeton University Press, 126 (Table 5.1).
  7. David Waugh (3rd edition 2000). “Manufacturing industries (chapter 19), World development (chapter 22)”, Geography, An Integrated Approach. Nelson Thornes Ltd., 563, 576–579, 633, and 640.
  8. N. Gregory Mankiw (4th Edition 2007). Principles of Economics. Mason, Ohio: Thomson/South-Western.
  9. Mexico Police and Law Enforcement Organizations. Tikrinta 2009-05-12
  10. Agencia Federal de Investigacion. Procuraduría General de la República. Tikrinta 2009-05-12
  11. 11,0 11,1 "Biodiversidad de México." SEMARNAT. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  12. "Biodiversidad en México." CONEVYT. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  13. "Sistema Nacional sobre la Biodiversidad en México." CONABIO. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  14. "Consulta de datos del Conteo 2005." Conteo 2005. INEGI: 2005.
  15. "American Citizens Living Abroad By Country." (PDF) US State Department: 1999. Nuoroda tikrinta 2007-10-03.
  16. Gutiérrez Vega, Mario (2005-10-16). "Migrantes, votos, remesas: La apuesta política de los ausentes." (PDF) Institute of Mexicans Abroad (IME). Nuoroda tikrinta 2007-10-03.
  17. "Especial Argentinos en el exterior, Mexico." La Nación: 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-03.
  18. (isp.) "Título Primero, Capítulo I, De las garantías individuales." (PDF) Constitución Política de los Estados Unidos Mexicanos. Congress of the Union of the United Mexican States: 2007-06-19. Nuoroda tikrinta 2007-10-02.
  19. (isp.) "Ley General de Derechos Lingüísticos de los Pueblos Indígenas (General Law of the Rights of the Indigenous Peoples)." (PDF) CDI México. Nuoroda tikrinta 2007-10-02.
  20. 20,0 20,1 20,2 20,3 20,4 20,5 "Religión." (PDF) Censo Nacional de Población y Vivienda 2000. INEGI: 2000. Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
  21. "Church attendance." Study of worldwide rates of religiosity. University of Michigan: 1997. Nuoroda tikrinta 2007-01-03.
  22. "The Largest Catholic Communities." Adherents.com. Nuoroda tikrinta 2007-11-10.
  23. Religious Liberty Thriving, Government Official Tells Adventist Leaders
  24. "Mexico, Country profile." The Church of Jesus Christ of the Latter-Days Saints Newsroom. Nuoroda tikrinta 2009-04-20.
  25. http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90260.htm International Religious Freedom
  26. http://www.wwrn.org/article.php?idd=10271&sec=33&con=May 6ans in Mexico’s Chiapas Region Convert to Islam
  27. "Mexico." International Religious Report. U.S. Department of State: 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
  28. Mexico - Health Care and Social Security
  29. Sistema Nacional de Información en Salud - Poblaciones de las Instituciones Prestadoras de Servicios de Salud de México: Definición y Construcción
  30. [2]
  31. [3]
  32. Klaipėdietis apie kiaulių gripą išgirdo Meksikoje
  33. [4]
  34. http://www.kwintessential.co.uk/articles/article/Mexico/Health-Care-Issues-Mexico/695
  35. [5]. Health and welfare. Encyclopedia Britannica. Accessed on 2008-03-02
  36. Sistema Nacional de Información en Salud - Infraestructura
  37. "2016 Binational Olympics." San Diego Metropolitan: December 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Valdžios institucijų tinklalapiai:

Žemėlapiai:



Vikiteka

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.