Abortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Abortų teisinis statusas pasaulyje

██ Teisėta

██ Teisėta išprievartavimo, rizikos motinos gyvybei, vaiko protinių sutrikimų atvejais, dėl socialinių ir ekonominių veiksnių ar apsigimimų

██ Teisėta tik išprievartavimo, rizikos motinos gyvybei, apsigimimų ar protinių sutrikimų atvejais

██ Teisėta tik išprievartavimo, rizikos motinos gyvybei ar protinių sutrikimų atvejais

██ Teisėta tik rizikos motinos gyvybei ar protinių sutrikimų atvejais

██ Neteisėta

██ Priklauso nuo regiono

██ Nėra informacijos

Abortas (lot. abortus, būt.l. dalyvis iš lot. aboriri 'persileisti', iš ab 'nuo; šalin' + oriri 'kilti; gimti'[1]) – savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės (gemalo, vaisiaus) žūtis.

Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju. Nėštumo nutraukimas (ypač pirmojo nėštumo) yra labai kenksmingas moters sveikatai.[reikalingas šaltinis]

Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas. Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ir pan.) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.

Persileidimas arba savaiminis abortas[taisyti | redaguoti kodą]

Savaiminis abortas įvyksta nevalingai. Jei įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu. Moterys, kurioms gresia savaiminis abortas, anksti guldomos ligoninėn, skiriamas specialus režimas. Skirstoma į:

  • Gręsiantį,
  • Prasidedantį,
  • Progresuojantį,
  • Dalinį,
  • Visišką,
  • Neįvykusį.

Galimos savaiminio aborto priežastys:

Dirbtinis abortas[taisyti | redaguoti kodą]

Dirbtinis abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu.

Aborto priežastys:

  • medicininės indikacijos: žymus moters ligos pasunkėjimas dėl nėštumo (širdies, kepenų, inkstų, akių sutrikimai, tuberkuliozė, vėžys ir kt.) ar gimdymas galintis sukelti pavojų moters ar vaiko sveikatai ar gyvybei;
  • socialinės indikacijos: moters socialinis ir fiziologinis nebrandumas (nepilnametė), amžius (virš 45 metų), moters buvimas įkalinimo įstaigoje, skyrybos, nėštumas po išprievartavimo ir kt.;
  • asmeninės indikacijos: nenoras gimdyti, auginti vaiką, prarasti asmeninę laisvę, priverstinai susieti gyvenimą su vaiko tėvu ir kt.

Dirbtinis abortas iš esmės visada yra pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Gali sutrikti mėnesinės ir jų ciklas, susilpnėti lytinis potraukis, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas, nuovargis, nemiga. Jeigu moteris, patyrusi abortą, vėliau pastoja ir nusprendžia gimdyti, didėja komplikacijų rizika: nelaiku nubėga vaisiaus vandenys, pernelyg ankstyvas gimdymas, sunkus ir pasyvus gimdymas, kraujavimai. Be to, moteris dėl aborto gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Ypač pavojingas abortas pirmojo nėštumo metu, kadangi visų minėtų komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio), vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika.

Atlikus abortą svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias infekcijai. Iki artimiausių mėnesinių moteris turi laikytis ypatingos lytinės higienos, neturėti lytinių santykių (kad nepatektų ligų sukėlėjų, neprasidėtų uždegimas ar kraujavimas).

Pagrindinė aborto išvengimo priemonė – racionalus lytinis gyvenimas: lytinis susilaikymas arba derama kontracepcija.

Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortai yra leidžiami, o jų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip nurodo Katalikų Bažnyčios Katekizmas, Katalikų Bažnyčia nuo pat I a. smerkia bet kokį dirbtinį nėštumo nutraukimą.[2]

Pasak apklausos "36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. [...] [K]ateogriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja."[3]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "abort." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (4 Jul. 2010)
  2. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, antras skyrius „Dešimt įsakymų“, antras poskyris „Mylėk savo artimą kaip save patį“, 5 skirsnis „Penktas įsakymas“, 2271 [1]
  3. Spinter tyrimai[2]

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas abortas

Vikiteka