Bahamos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bahamų Sandrauga (angl. Commonwealth of The Bahamas) – salų valstybė Atlanto vandenyne, Karibų jūros regione.

Bahamų Sandrauga
angl. Commonwealth of The Bahamas
Bahamų vėliava Bahamų herbas
Vėliava Herbas
HimnasPirmyn, Bahamos

Bahamos žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Nasau
Didžiausias miestas Nasau
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Generalgubernatorius
 • Ministers Primininkas
 
Karolis III
Sir Cornelius A. Smith
Philip Davis
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
13 940 km2 (154)
27 %
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
397 164 (176)
21,79 žm./km2 (150)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2006 (progn.)
6,47 mlrd. $ (146)
21 300 $ (39)
Valiuta Bahamų doleris (BSD)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC -5
UTC -4
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1973 m. liepos 10 d.
Interneto kodas .bs
Šalies tel. kodas 1-242
Kirčiavimas Bahãmos[1]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bahamų pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas galėjo kilti iš ispaniškų žodžių baja mar ('sekli jūra') arba iš lukajanų kalbos ba-ha-ma ('didžioji aukštutinė vidurio žemė'), jie galėjo taip vadinti Didžiąją Bahamą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų istorija.
Taip pat skaitykite: Britų Vakarų Indijos.

Seniausieji salų gyventojai buvo tainai, atsikėlę apie VII a. iš Kubos salos, Bahamose žinomi kaip lukajanai.

Viena Bahamų salų (greičiausiai San Salvadoras) buvo pirmoji vieta Naujajame Pasaulyje, kur 1492 m. spalio 12 d. išsilaipino Kristupas Kolumbas. Netrukus po Ispanijos įsitvirtinimo salose, daugybė vietinių indėnų buvo išvežti kaip vergai, didžiulė jų dalis išmirė dėl atvežtų Senojo pasaulio ligų, kurioms neturėjo imuniteto. Tai nulėmė staigų salų ištuštėjimą, ir jos liko beveik negyvenamos iki XVII a.

Britai pirmąsias gyvenvietes pastatė XVII a. viduryje, tokiu būdu paverždami Bahamas iš nominalios ispanų valdžios. Tai buvo puritonų kolonijos. Svarbus naujųjų gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo salų pakrantėse sudūžtantys laivai, kurių gėrybės būdavo panaudojamos kolonistų. Dar vėliau salos tapo svarbiu piratų prieglobsčiu, čia siautė žymusis Edward Thatch.

1718 m. piratų klestėjimas salose buvo sutramdytas, ir čia įsteigta Britanijos Karūnos kolonija, viena iš Britų Vakarų Indijų kolonijų. Netrukus Britų imperijai teko atremti Ispanijos interesus salose. Per JAV nepriklausomybės karą, Bahamos buvo svarbus interesų susikirtimo židinys. Jos laikinai buvo okupuotos JAV pajėgų, 1782 m. čia sugrįžo ispanai, o po 1783 m. juos išvijo JAV lojalistai, kurie sugrąžino britų valdžią ir tapo svarbiausia politine jėga Bahamose. Per XIX a. panaikinta vergovė.

Pirmosios Bahamų politinės partijos susiformavo po II pasaulinio karo. Vykstant dekolonizacijai, 1973 m. Bahamos gavo nepriklausomybę nuo Britanijos, nors nominaliai išliko Tautų Sandraugoje ir pripažįsta Didžiosios Britanijos karalienę. Šalis vystosi ekonomiškai dėl turizmo ir ofšorinių finansų.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų politinė sistema.

Bahamos įeina į Britanijos Sandraugą. Oficialus šalies valdovas yra Anglijos karalius, šalyje atstovaujamas generalgubernatoriaus. Parlamentas sudarytas iš dvejų rūmų: Senato ir Asamblėjos. Senatą sudaro 16 narių, kurie dirba 5 metų kadenciją. 9 nariai renkami premjero, 4 – opozicijos, 3 – generalgubernatoriaus. Asamblėją sudaro 40 deputatų, kas 5 metai renkamų visuotiniuose rinkimuose. Vyriausybę formuoja parlamento rinkimus laimėjusi partija.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų apskritys.
Bahamų apskritys

1996 m. Bahamos buvo suskirstytos į 23 apskritis. 1999 m. pridėtos dar 8, taip praplečiant jas iki 32 apskrities. Naujojo Providenso apskritį valdo centrinė vadovybė.

  1. Aklinsas
  2. Berio salos
  3. Biminis
  4. Blek Pointas
  5. Katės sala
  6. Centrinis Abakas
  7. Centrinis Androsas
  8. Centrinė Eleutera
  9. Friportas
  10. Kreivoji sala
  11. Rytų Didžioji Bahama
  12. Eksuma
  13. Didysis rifas, Abako salos
  14. Krantinės sala, Eleutera
  15. Houptaunas, Abako salos
  16. Inagua
  17. Ilgoji sala
  1. Mangrovės rifas, Androsas
  2. Majaguana
  3. Mūro sala, Abako salos
  4. Šiaurės Abakas
  5. Šiaurės Androsas
  6. Šiaurės Eleutera
  7. Dantytoji sala
  8. Romo rifas
  9. San Salvadoro sala
  10. Pietų Abakas
  11. Pietų Androsas
  12. Pietų Eleutera
  13. Ispanų Sienos, Eleutera
  14. Vakarų Didžioji Bahama

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų geografija.
Bahamų salų palydovinė nuotrauka

Bahamų salynas yra Karibų jūros salų grupėje, šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi besitęsiantis virš 1100 km. Į salyną taip pat įeina Bahamų valstybei nepriklausančios Terkso ir Kaikoso salos. Nuo Floridos pusiasalio Bahamas skiria Naujasis Bahamų sąsiauris, o nuo Kubos – Senasis Bahamų sąsiauris. Artimiausia Bahamoms – JAV Floridos valstija, o pietuose – Kuba.

Salyną supa seklios, žydros bankos. Didžiausios salos: Androsas, Inagua, Abako salos, Didžioji Bahama, Ilgoji sala, Eleutera, Aklinso sala, Katės sala, Eksuma ir kt. Iš viso suskaičiuojama apie 30 didesnių gyvenamųjų salų ir 2400 rifai. Dauguma salų lėkštos, pelkėtos, apaugusios mangrovėmis, supamos rifų. Upių salose nėra, bet kai kuriose yra gilių povandeninių smegduobių. Čia klesti daugelis atogrąžų augalų, kaip antai orchidėjos ir jazminaičiai, bei gausybė paukščių. Tūkstančius turistų traukia Bahamų gamtovaizdžiai, paplūdimiai ir šiltas klimatas. Vidutinė dienos temperatūra net žiemą retai nukrenta žemiau 18 °C. Salos dažnai nukenčia nuo uraganų. Iš 700 salų gyvenamos tik 40. Didžiausia sala – Androsas (3524 km²), o Didžiojoje Bahamoje sutelkta beveik visa valstybės pramonė, ypač aplink Friportą. Daugiau kaip pusė bahamiečių gyvena sostinėje Nasau.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų ekonomika.

Salos ryški subtropinė atmosfera pavertė Bahamus vienu populiariausių kurortų pusrutulyje. Turizmas yra viena iš svarbiausių šalies ekonomikos šakų kuri sudaro 60 % šalies BVP ir kurioje dirba beveik pusė šalies gyventojų.

Išgaunama druska, gaminamas romas, medikamentai. Bahamos taip pat turi įrengimų naftos transportavimui. Nuo 1960 m. nelegalūs narkotikai buvo šalies problema, taip pat kaip ir pabėgėliai iš kitų salų. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Ispanija.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų gyventojai.

Gyventojai – daugiausia juodaodžiai ir mulatai (85 %). Taip pat yra baltųjų (12 %) ir azijiečių (3 %). Oficiali kalba – anglų, tačiau vis daugiau Bahamų gyventojų kalba Bahamų dialektu.[2] Vyraujančios religijos – krikščionybės atmainos. 32 % gyventojų yra baptistai, 20 % anglikonai, 19 % katalikai, 6 % – metodistai, kiti protestantai – 12 %, 2 % – kitos religijos (budizmas, judaizmas, islamas, vietinės religijos), netiki arba nenurodė 3 % gyventojų.[3]

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bahamų kultūra.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  2. Bahamas Languages Archyvuota kopija 2009-09-21 iš Wayback Machine projekto. – accessed August 8, 2008
  3. Religion, Faith and God in the Bahamas Archyvuota kopija 2012-11-09 iš Wayback Machine projekto. – accessed 8 August 2008

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Bahamos
Bahamos – kelionių gidai, susiję su straipsniu