Belizas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Belizas (reikšmės).

Belize


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Karalienė

Ministras Pirmininkas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

22 966 km² (146)
0,7 %

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

287 730 (169)
12,53 žm./km² (169)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
2,30 mlrd. $ (167)
8 400 $ (74)

Valiuta

Belizo doleris (BZD)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC -6
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1981 rugsėjo 21

Valstybinis himnas

Belizo himnas

Interneto kodas

.bz

Šalies tel. kodas

501

Belizas – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Meksika šiaurės vakaruose, Gvatemala vakaruose ir pietuose, Karibų jūra rytuose.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Karibų istorija, Belizo istorija

Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Majai)

Teritorijoje nuo apie 300 m. pr. m. e. iki 900 metų klestėjo majų civilizacija. 1502 m. čia atvyko Kristupas Kolumbas ir, ispanams 1509-1524 metais nukariavus Centrinę Ameriką, šiaurinė dabartinio Belizo dalis buvo prijungta prie Naujosios Ispanijos (Meksikos), o pietinė – prie Gvatemalos karalystės.

Nepaisant to, kad Belizas yra žemyninėje Centrinės Amerikos dalyje, jo pokolonijinė istorija yra labai tampriai susijusi su Karibų istorija. XVII a. pradžioje iš Jamaikos salos į Belizo pakrantes pradėjo keltis anglų piratai ir kolonistai, 1638 metais įkūrę pirmą gyvenvietę. Tuo metu buvo kuriamos cukranendrių plantacijos, kertami miškai, darbui vežami juodaodžiai vergai. XVII-XVIII amžiuje dažnai vyko anglų ir ispanų ginkluoti konfliktai, ir ispanai pakrantėje visiškai prarado kontrolę.

1742–1884 m. teritorija buvo valdoma iš britų Jamaikos. Rimčiausią pergalę anglai pasiekė 1798 metais, kai su britų laivyno pagalba sumušė ispanų administracijos kariuomenę. 1838 metais panaikinta vergovė, 1840 metais teritorija pavadinta Britų Hondūru (taip vadintas iki 1973 m.), o 1862 metais oficialiai paskelbta Jungtinės Karalystės kolonija. 1884 m. tapo atskira Jungtinės Karalystės kolonija.

1954 m. paskelbta karūnos kolonija su ribota autonomija. 1964 metais Britų Hondūrui suteikta savivalda. 1961 metais uraganui nusiaubus sostinę Belizą, 1970 metais sostinė perkelta į naujai įkurtą Belmopaną. 1973 šalis pavadinta Belizu, o 1981 rugsėjo 21 dieną paskelbta nepriklausomybė. Pretenzijas į britų valdomą teritoriją reiškė Gvatemala, dėl to teritorijos nepriklausomybės paskelbimas ilgai atidėliotas. Gvatemala Belizo nepriklausomybę pripažino tik 1992 m.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Belizo politinė sistema

Santvarka – konstitucinė monarchija, galioja 1981 metų konstitucija. Valstybės vadovas – Jungtinės karalystės karalienė, kurią atstovauja generalgubernatorius. Faktiškai aukščiausioji vykdomoji valdžia yra ministrų kabinetas, kurio vadovas yra faktinis valstybės vadovas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinė Asamblėja (National Assembly), sudaryta iš dviejų rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų. 8 senatorius penkerių metų kadencijai skiria generalgubernatorius, 29 Atstovų Rūmų nariai renkami tiesiogiai penkeriems metams.

Svarbiausios partijos – Jungtinė liaudies partija, Jungtinė demokratų partija.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Belizo apygardos

Belizas suskirstytas į 6 rajonus (district):

Belizo,
Kajo (Cayo),
Korozalio (Corozal),
Orindž Volko (Orange Walk),
Stan Kriko (Stann Creek),
Toledo

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Belizo geografija

Palei Belizą Karibų jūroje plyti ilgiausias Vakarų pusrutulyje (290 km) barjerinis koralinis rifas, kurį sudaro 425 koralų salos ir atolai. Rifas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Didžiausios salos – Turnefo salos, Ambergriso sala. Šiaurinėje šalies dalyje vyrauja vietomis pelkėtos lygumos, tankiai apaugusios mišku. Pietinė dalis kalnuota Majų kalnai, Cockscombo (Kokskomo) kalnai, aukščiausia vieta – Viktorijos viršūnė (1122 m).

Šalyje vyrauja du skirtingi kraštovaizdžiai: su Meksika Besiribojanti šiaurė - pelkėta (ypač pakrantėje) lyguma, pietūs - pamažu aukštėjančios ir virstančios kalnagūbriais savanos. Per 40 proc, Belizo apaugę miškais, kuriems subtropinis klimatas labai tinka. Miškuose auga medžiai, iš kurių gaunama brangi mediena (raudonmedis, palisandras) ir čiklė - lipni medžiaga kramtomajai gumai gaminti.

Klimatas jūrinis tropinis. Ilgiausia upė – Belizas (290 km).Drėgnieji tropiniai miškai užima 40 % teritorijos, savanos ir pelkės – 50 %. Kokskomo kalnuose yra pirmasis pasaulyje jaguarų draustinis.

Didžiausi miestai:

Belizas (51,1 tūkst.)
Orindž Volkas (Orange Walk; 14,1 tūkst.)
San Ignasijus (13,9 tūkst.)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Belizo ekonomika

Belize randama naftos, boksito, aukso. Svarbiausios ūkio šakos – turizmas, prekinis žemės ūkis; tradicinė šaka – cukraus gamyba. Taip pat gaminamas romas, alus, citrusų sultys, cigaretės, mineralinės trąšos, drabužiai bei avalynė.

Dirbamoji žemė sudaro 4 % teritorijos, vyrauja dideli ūkiai, pagrindinis augalas – cukranendrės.

Užsienio prekybos balansas neigiamas. Svarbiausi prekybos partneriai – JAV, Jungtinė Karalystė, Meksika.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Belizo demografija

Kadaise Belizas buvo majų imperijos dalis, dauf senovės griuvėsių išliko.

Gyventojų pasiskirstymas:

Metisai 45 %
Kreolai 30 %
majai 11 %
Garifunai (juodaodžių ir indėnų palikuonys) 7 %

Valstybinė kalba anglų, bet yra nemažai kalbančių kreolų bei ispanų kalbomis. 1998 metais 24,5 % suaugusiųjų buvo neraštingi. Pagrindinė religija – katalikybė (išpažįsta 58 % gyventojų), yra anglikonų (12 %), metodistų (6 %), menonitų (4 %), septintosios dienos adventistų (3 %).