Amerikietiška svajonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Laisvės statula laikoma Amerikietiškos svajonės tikėjimo simboliu. Ši statula sutikdavo čia darbu gerovę susikurti pasirengusius imigrantus.

Amerikietiška svajonė yra plačiai JAV paplitęs tikėjimas, jog sunkiu darbu, drąsa ir atkaklumu galima tapti turtingu, sukuriant sau laimingą gyvenimą. Šios vertybės buvo atsineštos pirmųjų į Ameriką atsikėlusių imigrantų iš Europos ir perduotos ateities kartoms.

Istorijoje iš tiesų būta tarpsnio (maždaug XX amžiaus pradžia), kuomet sparčiai kolonizuojamoje Amerikoje minėtos asmens savybės reiškė daug daugiau, nei to pat meto Europos valstybėse. Būtent amerikietiškos svajonės perspektyvos į šią šalį yra pritraukusios ir tebetraukia daug emigrantų iš viso pasaulio. Tačiau reali padėtis dažnai laikoma pasikeitusia, o pati Amerika, kaip ir dauguma kitų šalių, yra įvedusi griežtus imigracijos apribojimus.

Nuoseklus amerikietiškos svajonės išpažinėjas tiki, jog gerovę galima susikurti nepriklausomai nuo sėkmės, šeimos aplinkybių, šalies kurioje gimei ir panašiai – kad nėra tokio skurdo, iš kuriuo sunkiu darbu nebūtų įmanoma pakilti. Tokia mąstysena, suprantama, skatina labai aktyvią žmogaus veiklą – tačiau taip pat ir gilią, ne visada pamatuotą depresiją, jei „pakilti“ visgi nepavyksta.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

"Amerikietiškos svajonės" kritikai (Jozefas Stiglicas ir kiti) teigia, jog darbo, drąsos bei atkaklumo ne visada pakanka savo gerovei sukurti, ir tuomet šis tikėjimas sąlygoja dvasinę kančią tų, kuriems tai visgi nepavyko. Ji taip pat neskatina užuojautos neturtingam, nes neturtas nesigilinant suvokiamas kaip akivaizdus tingumo įrodymas.

Kritikai mano, daliai net ir labai darbščių, gabių bei organizuotų žmonių susikurti gerovę gali sutrukdyti:

  • Nevienodos galimybės įgyti išsilavinimą, nevienoda įgyjamo išsilavinimo kokybė. Ši problema paprastai laikoma viena svarbiausių, Amerikoje ją bandoma spręsti įvairiomis paramos studijuojančiam jaunimui programomis. Harvardo universitetas teigia prisidedąs prie „amerikietiškos svajonės“ priartinimo, nereikalaudamas iš mažai uždirbančių amerikiečių šeimų mokesčio už mokslą. Galima rasti teiginių, jog Vikipedija taip pat šiek tiek padeda spręsti šią problemą, nes joje sukaupta informacija prieinama visiems. Tačiau nelygių galimybių problema paprastai nelaikoma išspręsta.
  • Įvairūs įstatymai bei jų spragos, leidžiantys turtingam išleisti absoliučiai ar procentine dalimi mažiau pinigų (mokesčiams ir pan).
  • Laikoma, jog sėkmingai vykdomą verslą išlaikyti daug lengviau, nei pradėti naują, ypač neturint ar beveik neturint pradinio kapitalo. Laisvosios programinės įrangos judėjimas bando kurti lygesnes starto sąlygas visiems palyginus siauroje programavimo srityje, tačiau tos koncepcijos negalima pavadinti įgyvendinta.
  • Nepavykus susikurti gerovės savo šalyje, „amerikietiškos svajonės“ pažiūros skatina emigraciją, kuri gali tapti masinė.

Amerikietiška svajonė kai kada kritikuojama ir esmingiau, atkreipiant dėmesį, jog ji aksiomatiškai pripažįsta materialinę gerovę būtina ir vienintele laimingo gyvenimo sąlyga ir tiesiog atmeta kitas vertybes, kurių negalima tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti už pinigus. Daugelis kitų tikėjimų nelaiko materialinių vertybių svarbiausiu gyvenimo tikslu.

„Amerikietiška svajonė“ kai kada grindžiama IQ koeficiento matavimais, bandant ją moksliškai pagrįsti, kartu paaiškinant ir socialinius skirtumus bei nesėkmes kuriant gerovę net ir sunkiai dirbant. Tačiau IQ koeficiento tyrimai patys neretai laikomi pseudomokslu. Šiuo metu neretai teigiama, jog „amerikietiškos svajonės“ tikėjimas net ir pačioje Amerikoje gali ir neturėti realaus pagrindo.