Panama

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Panama (reikšmės).

República de Panamá


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Martinas Torichosas
(Martín Torrijos)

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

78 200 km² (115)
2,9 %

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

3 191 319 (128)
40,81 žm./km² (127)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
42,46 mlrd. $ (104)
12 503 $ (79)

Valiuta

balboja, JAV doleris

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC -5
-

Nepriklausomybė

nuo Ispanijos
1821 m. lapkričio 28 d.

Valstybinis himnas

Panamos himnas

Interneto kodas

.pa

Šalies tel. kodas

+507

Panamos Respublika (Panama) – piečiausia Centrinės Amerikos valstybė, jungianti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Ribojasi su Kosta Rika šiaurės vakaruose, Kolumbija pietryčiuose, taip pat Ramiuoju vandenynu pietuose ir Karibų jūra šiaurėje.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Panamos istorija

Panamos vietiniai gyventojai buvo daugiausiai indėnai kunai, gvaimiai ir čokai, bet XVI a. atsikėlus europiečiams, jų labai sumažėjo. Kunai kitados šiame krašte turėjo didelę galią ir plaukiodami kanojomis, plėtė plačią prekybą Karibų jūros pakrantėje. Didieji vadai buvo nešiojami hamakais. Šiuo metu kunai gyvena mažuose kaimeliuose ir verčiasi tik iš žemdirbystės.

Panamos kanalą dešimt metų statė 40.000 darbininkų. Kanalas buvo atidarytas 1914 m. Kanalą iškasė JAV, rėmusi Panamos atsiskyrimą nuo Kolumbijos 1903 m., 1999m., po 20 metų pereinamojo laikotarpio kanalas buvo atiduotas Panamai.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Panamos politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Panamos provincijos

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Panamos geografija

Nedidelė Panamos valstybėlė jungia Šiaurės ir Pietų Amerikas, o 81 km ilgio kanalas Ramųjį ir Atlanto vandenynus.

Panama užima palyginti siaurą žemės ruožą - Panamos sąsmauka - tarp Karibų jūros rytuose it Ramiojo vandenyno vakaruose. Išilgai Panamos tęsiasi du kalnynai, tarp jų kyla kalvos, tyvuliuoja ežerai, teka per 400 upių ir upelių. Panamos klimatas tropinis, ypač gausiai lyja šalies rytuose. Ten auga drėgnieji atogrąžų miškai - daugiau kaip 2000 atogrąžų augalų rūšių buveinė. Vakarinėje dalyje, prie Ramiojo vandenyno, lyja rečiau paplitę krūmynai. Darjeno nacionalinio parko brūzgynai Panamos pietuose negyvenami ir neištirti. Panamos kranto linija vingiuota, su daug įlankų ir lagūnų. Panamos įlankoje prie Ramiojo vandenyno driekiasi daugiau kaip 100 mažų salelių grupių.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Panamos ekonomika

Turėdama kanalą, Panama yra tarptautinės prekybos kryžkelė. Jos ekonomikai labai svarbus pelnas iš Panamos kanalo ir iš laisvosios prekybos zonos, esančios apibus jo. Nuo 1970 m. Panama - vienas iš pasaulio finansų centrų, jos neapmokestinama bankininkystė traukia investuotojus iš viso pasaulio. . Be to, Panama turi vieną didžiausių prekybos laivynų pasaulyje. Dauguma su Panamos vėliava plaukiojančių laivų priklauso užsienio kompanijoms.

Panamos klimatas karštas ir drėgnas, žemė derlinga todėl šalies žemdirbiai beveik aprūpina valstybę maistu. Pagrindinės žemės ūkio kultūros - ryžiai, kukurūzai ir pupelės, eksportui auginami bananai, kavos pupelės ir cukranendrės. Svarbi eksporto prekė - krevetės.