Hirosima

Koordinatės: 34°23′7″ š. pl. 132°27′19″ r. ilg. / 34.38528°š. pl. 132.45528°r. ilg. / 34.38528; 132.45528 (Hirosima)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hirosima / Hirošima
jap. 広島市
            
Hirošimos taikos memorialas
Hirosima / Hirošima
Hirosima / Hirošima
34°23′7″ š. pl. 132°27′19″ r. ilg. / 34.38528°š. pl. 132.45528°r. ilg. / 34.38528; 132.45528 (Hirosima)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Japonijos vėliava Japonija
Regionas Čiūgoku regionas
Prefektūra Hirosimos prefektūra
Meras Kazumi Matsui
Gyventojų (2019) 1 199 391
Plotas 906,68 km²
Tankumas (2019) 1 323 žm./km²
Tinklalapis www.city.hiroshima.lg.jp
Vikiteka Hirosima / Hirošima

Hirosima, arba Hirošima (jap. 広島市 = Hiroshima-shi) – Hirosimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono Honšiū (didžiausios Japonijos salos) vakaruose miestas. Pasaulyje jis labiausiai išgarsėjo kaip pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba (Hirošimos ir Nagasakio atominio bombardavimo metu).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIII a. upe aukščiau nuo vėlesnio Hirosimos miesto buvo pastatyta Kajajamos tvirtovė (Kanayama-jō). Tikrasis Hirosimos miestas išaugo aplink tvirtovę upės deltoje, XVI a. pabaigoje.

Meidži restauracijos metu miestas priklausė Numata (沼田, istoriškai dar skaityta kaip Nuta) ir Aki apskritims Aki provincijoje. Šios senovinės provincijos nuo viduramžių jau buvo praradusios savo administracines funkcijas ir buvo tik geografinio suskirstymo vienetais. Abi apskritys restauracijos metu buvo įjungtos į Hirosimos prefektūrą (-ken). Po apskričių atkūrimo ir pertvarkymo 1878 m. įkurta Hirosimos miesto apskritis. Iš jos po 1889 m. savivaldybių reformos prūsiškuoju pavyzdžiu suformuota dabartinė Hirosima (Hiroshima-shi), tuo metu turėjusi 83 387 gyventojus.[1]

1889 m. pastatytas uostas ir 1894 m. miestą su Kobe ir Simonosekiu sujungusi geležinkelio linija paskatino miesto augimą.

Per Pirmąjį Japonijos-Kinijos karą (1894–1895 m.) miestas buvo imperatoriškojo štabo vieta, o vėliau tapo kariniu Japonijos imperijos centru. Iki Antrojo pasaulinio karo Hirosima augo ir buvo septintas pagal dydį miestas su 245 000 gyventojų.

1945 m. rugpjūčio 6 d. „Enola Gay“, specialiai modifikuotas JAV strateginis bombonešis B-29, numetė ant Hirosimos atominį ginklą „Mažylis“ (Little Boy). Bomba sprogo 600 m aukštyje 8:15 vietos laiku ir sunaikino apie 80 proc. iki tol nuo karo nenukentėjusio miesto. Nuo sprogimo iškart žuvo apie 90 000 žmonių, vėliau nuo atominės bombos sprogimo pasekmių žuvo dar nuo 90 000 iki 166 000 žmonių. Branduolinį bomabardavimą išgyvenę asmenys iki šiol kenčia nuo spindulinės ligos.

Tai buvo antrasis kartas, kai tokio pobūdžio ginklas buvo susprogdintas (pirmasis bandymas vyko Manheteno projekto dykumos bandymo teritorijoje, Naujojoje Meksikoje) ir pirmasis kartas, kai ginklas buvo panaudotas kariniams tikslams. Buvo teigiama, kad Hirosimos ir Nagasakio atominis bombardavimas buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio Japonija pasidavė Amerikai ir dėl kurio oficialiai pasibaigė Antrasis pasaulinis karas.

Po atominio puolimo Hirosima buvo atstatyta kaip „taikos atminimo miestas“, o išlikęs pastatas, buvęs arčiausiai sprogimo vietos, pavadintas „Atominės bombos rūmais“ ir tapo Hirosimos Taikos atminimo parko dalimi. Miesto valdžia vis dar kovoja už branduolinio ginklo uždraudimą ir taiką pasaulyje. Nuo 1968 m., kaskart kai kur nors pasaulyje bandomas branduolinis ginklas, miestas paskelbia oficialų protesto laišką.

XX a. šeštajame dešimtmetyje prie miesto prijungtos keliolika bendruomenių iš Aki ir Saeki apskričių. 1958 m. gyventojų skaičius pasiekė ikikarinė ir 1964 m. viršijo 500 000. Šiuo metu tai yra 11 pagal dydį Japonijos miestas su 1,1 mln. gyventojų.

Gyventojų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Gyventojų skaičius
1980 992 736
1985 1 051 748
1990 1 093 707
1995 1 117 117
2000 1 134 134
2005 1 154 391
2010 1 173 482
2014 1 256 301

Įžymybės ir lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hirosimos pilis

Kadangi miestas branduolinio bombardavimo metu buvo beveik visiškai sugriautas, jame yra nedaug lankytinų vietų.

Miesto centre yra 12 hektarų ploto Hirosimos taikos parkas. Buvusių pramonės ir prekybos rūmų pastato griuvėsiai po atominės bombos susprogdinimo užkonservuoti ir palikti kaip atminimas - Hirosimos taikos paminklas. Kitoje Otos upės pusėje yra Hirosimos taikos muziejus.

Miesto simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali miesto gėlė – oleandras, medis – kamparinis cinamonas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Hiroshima Green Arena vyko 2006 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato grupių rungtynės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hirosimos miesto administracija: 広島の歴史 Archyvuota kopija 2014-04-13 iš Wayback Machine projekto.; anglų kalba Hirosimos istorija Archyvuota kopija 2014-11-12 iš Wayback Machine projekto.