Kalifornija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalifornija
State of California
Kalifornijos vėliava Kalifornijos herbas
(Detaliau)
California in United States.svg
Laiko juosta: (UTC-8)
------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras: Sakramentas
Oficialios kalbos: anglų
Gubernatorius: Jerry Brown (D)
Leitenantas gubernatorius: Gavin Newsom (D) [1]
Gyventojų (2010): 37 253 956 (1)
Plotas: 410 000 km² (3)
  - vandens %: 4,7 %
Tankumas (2010): 91 žm./km² (12)
Aukščiausia vieta: Vitnio kalnas (4421 m)
ISO 3166-2: US-CA
Tinklalapis: ca.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: KalifornijaVikiteka

Kalifornija (angl. State of California) – valstija JAV, vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal dydį JAV valstija.

Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu, didesnė, šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkus 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes, buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Po JAV-Meksikos karo 1847 metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai San Fransisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.

XIX a. aštuntajame dešimtmetyje nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

„Lokio vėliavos respublika“[taisyti | redaguoti kodą]

Senoji „Lokio vėliava“
Dabartinė Kalifornijos valstijos vėliava

JAV Kalifornijos valstijos vėliava istoriškai vadinama „lokio vėliava“. Ji yra trumpaamžės Kalifornijos respublikos (1846 m.), vadintos „Lokio vėliavos respublika“, įsikūrusios paskelbus nepriklausomybę nuo Meksikos, vėliavos variantas.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. duomenys

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia – gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Jerry Brown, vicegubernatorius – Gavin Newsom. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.

Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.

Valstijos sostinė – Sakramentas. 17751849 m. valstijos sostinė buvo Monterėjuje, 18491851 m. San Chozė, 18521853 m. Valjeche, 18531854 m. Benisijoje, o nuo 1862 m. – San Fransiske, 1852 m. sostinė laikinai buvo persikėlusi į Sakramentą, nes Valjeche nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854 m. 1862 m. dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Fransiską.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

National-atlas-california.png

Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono valstija, rytuose su Nevados ir Arizonos valstijomis. Kolorado upė sudaro ribą tarp Kalifornijos ir Arizonos. Pietuose ribojasi su Meksika (Žemutinės Kalifornijos valstija).

Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija – 410 000 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas klimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavių dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti Mirties slėnis, kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia vieta Šiaurės Amerikoje.

Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo Taho ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas, vadinamas Kanalo salomis (angl. Channel Islands), Ramioje vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi Siera Nevados kalnai. Jų viršukalnė – Vitnis (angl. Mount Whitney) – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra Josemičio nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.

San Fransisko įlanka yra įlanka iš Ramiojo vandenyno į Kalifornijos šiaurės-centrinės pakrantę. Aukso Vartų sąsiauris jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keletas žymių miestų: San Fransiskas, Oklandas, San Chozė, Berklis su daugeliu priemiesčių. Į pietus nuo San Fransisko įlankos yra Silicio slėnis, kuris apima San Chozės miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologijų kompanijų.

Kalifornijoje esama didžiausi, aukščiausi gyvi, ir turbūt seniausi medžiai pasaulyje.

Kalifornija ir Aliaska, kiekviena iš jų turi aštuonis nacionalinius parkus, daugiausia JAV valstijose. Dėl įdomios gamtos, dar yra nacionaliniai monumentai ir valstijos parkai.

Kalifornijos nacionaliniai parkai[2][taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

2009 m. liepos 2 d. Kalifornijos vyriausybės atstovai paskelbė apie kelių dešimčių milijonų trūkumą biudžete, sukeltą 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės padarinių. Kalifornija laikoma turtingiausia JAV valstija.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal gyventojų skaičių didžiausia valstija JAV yra Kalifornija (35 484 453 gyventojai, 2003 m. duomenimis).

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Coté, John. "Lt. Gov.-elect Gavin Newsom to be sworn in by Jan. 10", San Francisco Chronicle, Hearst Newspapers, December 31, 2010. Nuoroda tikrinta January 3, 2010.
  2. National Park Service – California


Flag of the United States.svg JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas