Šiaurės Dakota

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiaurės Dakota
State of North Dakota
Šiaurės Dakotos vėliava Šiaurės Dakotos herbas
Map of USA ND.svg
Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras: Bismarkas
Oficialios kalbos: anglų
Gubernatorius: John Hoeven (R)
Gyventojų (2010): 672 591 (48)
Plotas: 183 272 km² (19)
  - vandens %: 2,4 %
Tankumas (2010): 3,67 žm./km² (47)
Aukščiausia vieta: White Butte (1069 m)
ISO 3166-2: US-ND
Tinklalapis: nd.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: Šiaurės DakotaVikiteka

Šiaurės Dakota (angl. State of North Dakota) – 39-oji JAV valstija (nuo 1889 m. lapkričio 2 d.), esanti JAV Vidurio Vakarų regione. Išsidėsčiusi prie Kanados sienos, maždaug pusiaukelėje tarp Ramiojo vandenyno ir Didžiųjų ežerų. Šiaurės Dakota yra 19-oje vietoje tarp didžiausių JAV valstijų pagal plotą ir trečioje vietoje nuo galo pagal gyventojų skaičių. Šiaurės Dakota buvo atskirta nuo Dakotos teritorijos ir įtraukta į JAV sudėtį 1889 m. lapkričio 2 d., tuo pat metu kaip ir Pietų Dakota. Valstijos sostinė – Bismarkas, didžiausias miestas – Fargas. Pagrindiniai valstijos universitetai įsikūrę Grand Forkse ir Farge. Šiaurės Dakotoje yra JAV karinių oro pajėgų bazių, kurios veikia Grand Forkse ir Minote.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Dakota yra JAV Vidurio Vakarų regione. Iš rytų ribojasi su Minesota, iš pietų su Pietų Dakota, iš vakarų su Montana bei iš šiaurės su Kanados provincijomis Saskačevanu ir Manitoba. Šiaurės Dakotos plotas 183 273 km², ji 19-ta tarp didžiausių valstijų. Vakarinėje valstijos dalyje vyrauja kalvotos Didžiosios lygumos. Aukščiausias taškas yra White Butte (1069 m), esantis Teodoro Ruzvelto nacionaliniame parke.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. duomenys

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Žemės ūkis yra pagrindinė Šiaurės Dakotos ekonomikos šaka. Šiaurės vakarų dalyje yra naftos, kuri buvo atrasta 1951 m. ir dabar ji yra viena iš pagrindinių valstijos produktų. Taip pat yra gamtinių dujų išteklių. Valstijos vakaruose yra rausvųjų anglių, molio.



Flag of the United States.svg JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas