Seksualinė revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Seksualinė revoliucija – intensyvūs lytinės moralės pokyčiai Vakarų kultūroje, kurie prasidėjo XX a. 7-ajame dešimtmetyje (nors terminas pirmąkart pavartotas dar 1929 m.) ir besitęsiantys iki šiol. Dėl jos išsiplėtė toleruojamos lytinės elgsenos diapazonas, išnyko tabu daugeliui lytinių temų, apie kurias imta viešai kalbėti ir diskutuoti žiniasklaidoje, kine, internete. Sparčiau ėmėsi vystytis seksologijos mokslas.

Seksualinė revoliucija palietė ir žmonių tarpusavio santykius: pasikeitė vyro ir moters vaidmuo šeimoje bei visuomenėje, „šeimos galvos“ samprata. Lytinių santykių erotinis aspektas (malonumas) įgijo didesnį svorį, labiau atsiskyrė nuo dauginimosi funkcijos, žmonės ėmė daugiau eksperimentuoti sekso plotmėje. Tam didelį postūmį suteikė ir kontracepcinių priemonių pagausėjimas. Vis daugiau santuokų sudaroma remiantis aistra ir laisvu pasirinkimu, neatsižvelgiant į socialines ir moralines aplinkybes, tačiau pagausėjo ir skyrybų (ištuokų). Staigi lytinių papročių kaita atlaisvino lytinę elgseną nuo daugelio stereotipų, tačiau kartu ir sumažino šeimos autoritetą ir jos funkcijas.

Dėl seksualinės revoliucijos jau beveik nebesmerkiami lytiniai santykiai iki santuokos, paplito bandomosios santuokos, gyvenimas „susimetus“, labiau toleruojama santuokinė neištikimybė. Kadangi seksualumas pradėtas laikyti teigiama ar bent jau neutralia asmenybės energija, todėl medicinos ir sveikatos požiūriu daugiau dėmesio imta skirti ne seksualumo apraiškoms, bet neigiamoms pasekmėms ir pavojams žmogaus sveikatai. Dėl to sumažėjo lytinių keliu plintančių ligų skaičius, nors kai kurie autoriai teigia, kad dėl tolerancijos homoseksualumui išplito AIDS.[reikalingas šaltinis] Buvo manyta, kad šios ligos paplitimas po visą pasaulį paskatins saugesnio sekso (safer sex) propagavimą (seksas tik su nuolatiniu partneriu, sutuoktiniu, atsitiktinių lytinių santykių vengimas, kontraceptinių priemonių naudojimas ir pan.).

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Seksualinė revoliucija dažnai kritikuojama (ypač religinių institucijų) kaip iškreipianti moralę, skatinanti žmogaus neatsakingumą, paleistuvystę, iškelianti sekso kultą, pornografiją, promiskuitetą. Seksualinė revoliucija kaltinama dėl padažnėjusių skyrybų, svetimavimo, blogo vaikų auklėjimo, dorovinio nuopolio, šeimos kaip vertybės sumenkinimo, kontraceptikų verslo suklestėjimo, išaugusio abortų skaičiaus, lytinių iškrypimų, netradicinių lytinių santykių išpopuliarėjimo. Pasak atlikto (kol kas vienintelio) tyrimo egzistuoja koreliacija tarp paauglių žiūrimų televizijos laidų apie seksualinus dalykus, įvairių muzikinių klipų, filmų ar komedijų su sekso elementais ir didesnio paauglių nėštumų skaičiaus[1].

Seksualinė revoliucija taip pat kritikuojama antifeministų, kaip griaunanti šeimos hierarchiją, skantinanti feminizmą[2]. Maskulinizmo šalininkai teigia, kad iki seksualinės revoliucijos vyriškumas buvo tapatinamas su ryžtingumu, stiprumu, moteriškumas su kuklumu, švelnumu, bet po jos moterys įgijo teises reikšti savybes, anksčiau sietas su vyriškumu, kai tuo tarpu vyrai neįgijo teisės reikšti savybių, siejamų su moteriškumu. Maskulinistai traktuoja tai kaip lyčių nelygybę, nes pasak jų, tik moteriai duodama teisė būti dvejopa seksualiniu požiūriu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]