Nafta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Įvairių konsistencijų ir atspalvių naftos pavyzdžiai (iš kairės: Kaukazo, Artimųjų Rytų, Arabijos ir Prancūzijos regionų).

Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.

Naftos fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Spalva[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

Tankis[taisyti | redaguoti kodą]

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

  • lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
  • vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
  • sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

Tirpumas[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

Liuminescencija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Naftos sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

  • Lengvoji angliavandenilių frakcija
  • Mineralinės alyvos
  • Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

  • Dervos:
    • Benzolinės sudėties
    • Spirito-benzolinės sudėties
  • Asfaltenai
  • Karbonai
  • Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

Frakcinis distiliavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

  • Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
  • Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
  • Žibalas – gaunami 30-200 °C temperatūroje;
  • Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
  • Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
  • Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
  • Bitumas (Asfaltas) – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
  • Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

Naftos kilmės teorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi tai biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutinu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos platforma

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Senovės Egipte nafta naudota mumijų balzamavime. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibaląžalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Nafta Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

LGT leidimų naudoti angliavandenilių išteklius schema (2013 m.)

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102040 tonų naftos, o 2013 m. - 86070 tonų.[1]

Gavyba[taisyti | redaguoti kodą]

Naftą eksportuojančios (tamsi spava) ir importuojančios šalys (šviesi spava)

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

Pasauliniai naftos rezervai[taisyti | redaguoti kodą]

Naftos rezervai pagal valstybes
1 Venesuelos vėliava Venesuela 296,500,000,000
2 Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija 264,600,000,000
3 Kanados vėliava Kanada 175,200,000,000
4 Irano vėliava Iranas 150,600,000,000
5 Irako vėliava Irakas 143,500,000,000
6 Meksikos vėliava Meksika 139,020,000,000
7 Kuveito vėliava Kuveitas 104,000,000,000
8 Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai 97,800,000,000
9 Rusijos vėliava Rusija 74,200,000,000
10 Libijos vėliava Libija 47,000,000,000
11 Nigerijos vėliava Nigerija 37,200,000,000
12 Kazachstano vėliava Kazachstanas 30,000,000,000
13 Kataro vėliava Kataras 25,410,000,000
14 Kinijos vėliava Kinija 20,350,000,000
15 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 19,120,000,000
16 Brazilijos vėliava Brazilija 14,240,000,000
17 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas 14,000,000,000
18 Angolos vėliava Angola 13,500,000,000
19 Alžyro vėliava Alžyras 12,200,000,000
20 Sudano vėliava Sudanas 6,800,000,000
21 Norvegijos vėliava Norvegija 6,680,000,000
22 Ekvadoro vėliava Ekvadoras 6,542,000,000
23 Indijos vėliava Indija 5,800,000,000
24 Omano vėliava Omanas 5,500,000,000
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga 5,453,000,000
25 Ganos vėliava Gana 5,000,000,000
26 Vietnamo vėliava Vietnamas 4,700,000,000
27 Egipto vėliava Egiptas 4,300,000,000
28 Indonezijos vėliava Indonezija 4,050,000,000
29 Gabono vėliava Gabonas 3,700,000,000
30 Australijos vėliava Australija 1,100,000,000
31 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 3,000,000,000
32 Jemeno vėliava Jemenas 3,000,000,000
33 Malaizijos vėliava Malaizija 2,900,000,000
34 Sirijos vėliava Sirija 2,500,000,000
35 Argentinos vėliava Argentina 2,386,000,000
36 Kolumbijos vėliava Kolumbija 1,900,000,000
37 Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika 1,600,000,000
38 Čado vėliava Čadas 1,500,000,000
39 Brunėjaus vėliava Brunėjus 1,100,000,000
40 Pusiaujo Gvinėjos vėliava Pusiaujo Gvinėja 1,100,000,000
41 Danijos vėliava Danija 1,060,000,000
42 Trinidado ir Tobago vėliava Trinidadas ir Tobagas 728,300,000
43 Rumunijos vėliava Rumunija 600,000,000
44 Turkmėnijos vėliava Turkmėnija 600,000,000
45 Uzbekijos vėliava Uzbekija 594,000,000
46 Rytų Timoro vėliava Rytų Timoras 553,800,000
47 Peru vėliava Peru 470,800,000
48 Bolivijos vėliava Bolivija 465,000,000
49 Pakistano vėliava Pakistanas 436,200,000
50 Tailando vėliava Tailandas 430,000,000
51 Tuniso vėliava Tunisas 425,000,000
52 Italijos vėliava Italija 423,700,000
53 Ukrainos vėliava Ukraina 395,000,000
54 Vokietijos vėliava Vokietija 276,000,000
55 Turkijos vėliava Turkija 262,200,000
56 Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas 250,000,000
57 Kamerūno vėliava Kamerūnas 200,000,000
58 Albanijos vėliava Albanija 199,100,000
59 Baltarusijos vėliava Baltarusija 198,000,000
60 Kongo DR vėliava Kongo Demokratinė Respublika 180,000,000
61 Kubos vėliava Kuba 178,900,000
62 Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja 170,000,000
63 Filipinų vėliava Filipinai 168,000,000
64 Čilės vėliava Čilė 150,000,000
65 Ispanijos vėliava Ispanija 150,000,000
66 Bahreino vėliava Bahreinas 124,600,000
67 Prancūzijos vėliava Prancūzija 101,200,000
68 Mauritanijos vėliava Mauritanija 100,000,000
69 Nyderlandų vėliava Nyderlandai 100,000,000
70 Maroko vėliava Marokas 100,000,000
71 Lenkijos vėliava Lenkija 96,380,000
72 Austrijos vėliava Austrija 89,000,000
73 Gvatemalos vėliava Gvatemala 83,070,000
74 Surinamo vėliava Surinamas 79,600,000
75 Serbijos vėliava Serbija 77,500,000
76 Kroatijos vėliava Kroatija 73,350,000
77 Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 60,000,000
78 Mianmaro vėliava Mianmaras 50,000,000
79 Japonijos vėliava Japonija 44,120,000
80 Kirgizijos vėliava Kirgizija 40,000,000
81 Gruzijos vėliava Gruzija 35,000,000
82 Bangladešo vėliava Bangladešas 28,000,000
83 Vengrijos vėliava Vengrija 26,570,000
84 Bulgarijos vėliava Bulgarija 15,000,000
85 Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 15,000,000
86 Čekijos vėliava Čekija 15,000,000
87 Lietuvos vėliava Lietuva 12,000,000
88 Tadžikijos vėliava Tadžikija 12,000,000
89 Graikijos vėliava Graikija 10,000,000
90 Slovakijos vėliava Slovakija 9,000,000
91 Benino vėliava Beninas 8,000,000
92 Belizo vėliava Belizas 6,700,000
93 Taivano vėliava Taivanas 2,800,000
94 Izraelio vėliava Izraelis 1,940,000
95 Barbadoso vėliava Barbadosas 1,790,000
96 Jordanijos vėliava Jordanija 1,000,000
97 Etiopijos vėliava Etiopija 430,000
- Iš viso 1,392,461,050,000

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka