Topografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Topografinė nuotrauka

Topografija (gr. topos – vieta, vietovė + graphο – rašau) – geodezijos šaka, taikomasis mokslas, kuriantis Žemės paviršiaus matavimo būdus, jo vaizdavimo topografiniuose žemėlapiuose arba planuose (plokštumoje) metodus. Papildomai naudojami antžeminiai metodai (menzulinė ir fototeodolitinė nuotraukos).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmąjį topografinį Bavarijos žemėlapį masteliu 1:45000 sudarė Filipas Apianas XVI a. viduryje.

Lietuvoje topografiniai darbai pradėti XVI a. per Valakų reformą. 17951800 m. parengtas 1:33300 mastelio Suvalkijos žemėlapis. Vadovaujant K. Teneriui, 18161820 m. padaryta Lietuvos 1:21000 mastelio topografinė nuotrauka. Topografiniai darbai suaktyvėjo 1924 m., įstojus Lietuvai į Baltijos geodezinę komisiją; jiems vadovavo J. Kriščiūnas ir M. Ratautas. Iki 1940 m. sudaryti 1:100000 ir 1:25000 mastelio Lietuvos žemėlapiai.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]