Ispanų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ispanų kalba
español, castellano
Kalbama: Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje
Kalbančiųjų skaičius: 420 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 3
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių
 Italikų ir romanų
  Iberijos romanų
   ispanų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje ir kt. (iš viso 21 šalyje)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: es
ISO 639-2: spa
ISO 639-3: spa

Ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 332 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąją (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Jeigu vertinsime, kad ja laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, tai ispanų kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).

Ispanų ar kastilų kalba?[taisyti | redaguoti kodą]

Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español (tariama espanjól), o castellano' (tariama „kastejano“, Pietų Amerikoje „kastežano“). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra jaunesnis, atsiradęs XVI amžiuje.

Ispanijoje terminas “español” kartais vartojamas, norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, dialektais. Šiuo požiūrių español yra „Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „ne Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų dialektų atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau apeliuoja į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

Geografinis paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):

Abėcėlės tvarka Pagal vartotojų skaičių

Belize ispanų kalba nėra valstybine, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi realiai Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.

Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos internacionalinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.

Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai menkėja.

Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.

Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš vastybinių k.

Ispanų kalbos dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad iš esmės trukdytų komunikacijai. Apytikslis dialektų sąrašas:

Vediniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kreolų kalbos

  • Ispanijos žydų, arba sefardų (Judeo-español)
  • Čabakano (Filipinų kreolų) (Chabacano)
  • Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba (Papiamento)
    • Arubos papjamento
    • Bonairės (sala Karibų jūroje, prie Venesuelos) papjamento
    • Kurasao papjamento
  • Palengero (Palenquero, Kolumbijoje)
  • Ljanito (Llanito), Gibraltare vartojamas andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.

Rašto sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Fonetika[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanų kalboje tarimas gana nesudėtingas, tačiau šiek tiek skiriasi Castellano ir Lotynų Amerikoje. Raidžių tarimas:

  • ñ – [nj]; mañana – [manjana],
  • ll – [j], Amerikoje panašiai kaip [dž] arba [ž]; ella – [eja; edžia; ežia]; išimtinais atvejais kaip [lj], billete [biljete],
  • c (prieš e, i) – kaip anglų k. [th], Amerikoje [s]; cerca – [θerka; serka],
  • c (prieš kitas raides) – [k]; camino – [kamino],
  • b, v – ispanų kalboje b ir v iš esmės tariama vienodai, beveik kaip lietuviška [b]; Alva [Alba],
  • d – žodžio gale tariamas – [t]; Madrid – [Madrit],
  • g (prieš e, i) – [ch], kai kur Amerikoje [dž]; gente – [chente; džente],
  • g (prieš kitas raides) – [g]; gordo – [gordo],
  • rr (ilga, skambi r) – perro, barril
  • h – niekada netariama; hombre – [ombre],
  • j – [ch]; julio – [chulio],
  • z – kaip anglų k. [th], Amerikoje [s]; corazón [koraθon; korason],
  • y – kaip [j], Amerikoje kaip [dž] arba minkštas [ž]; yo [jo; džio; žio]. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
  • ch – [č] tariama minkštai; charla – [čarla],
  • l – niekada nebūna kieta; hola – [olia],
  • gu – (prieš e, i) u netariama; guitarra [gitarra], tačiau visada tariama [džu] arba [chu]
  • qu – kaip [k] equipa [ekipa], querido [kerido],
  • e – tariama trumpai, panašiai kaip lietuvių ė.

Kirčiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vartojama labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:

  • jei žodis baigiasi balse (a, e, i, u), n arba s ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo: vida, parte, verduras,
  • jei žodis baigiasi priebalse (išskyrus n, s) ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas paskutinis skiemuo: amor, usted, laurel,
  • jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą (΄): ladrón, ca, márfil.

Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).


Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).

XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.

XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.

XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama raton “pelė’, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.

Svarbiausios frazės[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškai Ispaniškai Tarimas
ispanų kalba español [espanjól]
ispanų kalba (kastilų) castellano [kastejáno]
lietuvių kalba lituano [lituáno]
taip [si]
ne no [no]
labas hola [ólia]
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.) ¡Buenos días! [buénos díjas]
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.) ¡Buenas tardes! [buénas tárdes]
Labanakt! ¡Buenas noches! [buénas nóčes]
Sveiki atvykę! ¡Bienvenidos! [bjenvenídos]
malonu susipažinti mucho gusto [múčo gústo]
kaip gyvuojate? ¿cómo está? [kómo está]
sudie adiós [adjós]
iki pasimatymo hasta la vista [ásta la vísta]
prašau por favor [porfavór]
ačiū gracias [gráθjas]
atsiprašau perdón [perdón]
kodėl? ¿Por qué? [por kė]
kas? (apie žmogų) ¿Quién? [kjėn]
kas? (apie daiktus) ¿Qué? [kė]
kada? ¿Cuándo? [kuándo]
kur? ¿Dónde? [dónde]
kaip? ¿Cómo? [kómo]
kiek? ¿Cuánto? [kuánto]
nesuprantu No entiendo [no entiéndo]
padėkite! ¡Ayúdame! [ajúdame]
(Jūs) kalbate lietuviškai? ¿Habla (usted) lituano? [ábla (ustéd) lituano]
į sveikatą! ¡Salud! [saliút]
vienas uno, un [úno], [ún]
du dos [dos]
trys tres [trés]
keturi cuatro [kuátro]
penki cinco [θínko]
šeši seis [séjs]
septyni siete [síete]
aštuoni ocho [óčo]
devyni nueve [nuéve]
dešimt diez [díeθ]
šimtas ciento, cien [θíento], [θíen]
tūkstantis mil [mil]
1 Tarimas apytiksliai atitinka Kastilijos dialektą

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Ispanų kalba

Vikiteka