Barbadosas
|
|||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Bridžtaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Bridžtaunas | ||||
| Valstybės vadovai | Elžbieta II
Karalienė
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
431 km² (181) |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
279 912 (170) 649,45 žm./km² (7) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 5,10 mlrd. $ (153) 18 200 $ (44) |
||||
| Valiuta | Barbadoso doleris (BBD) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC -4 netaikomas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1966 m. lapkričio 30 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Barbadoso himnas | ||||
| Interneto kodas | .bb | ||||
| Šalies tel. kodas | 1-246 | ||||
Barbadòsas (angl. Barbados) – valstybė-sala Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salose tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
1518 m. indėnų gyvenamą Barbadoso salą užėmė ispanai. 1605 m. salą užėmė anglai, 1625 m. sala tapo Didžiosios Britanijos kolonija. Pradėtos kurti tabako, o nuo XVII a. vidurio – cukranendrių plantacijos. 1628 m. pradėtas statyti Bridžtaunas.
Darbams buvo gabenami juodaodžiai iš Afrikos. 1816 m. čia vyko vergų sukilimas. 1834 m. Barbadose buvo panaikinta vergovė, bet kova prieš britų valdžią stiprėjo. 1876 m. sukilimas reikalavęs federacijos (su kitomis britų kolonijomis) buvo numalšintas. XX a. pirmoje pusėje Barbadose sustiprėjo kova dėl nepriklausomybės.
1950 m. įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1958–1962 m. Barbadosas buvo Vest Indijos federacijos dalimi. 1966 m. Barbadosas paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, tačiau liko Tautų Sandraugos dalimi.
[taisyti] Politinė sistema
Valdymo forma – konstitucinė monarchija. Šalies vadovas – Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, kuriai šalyje atstovaujamas generalgubernatoriaus. Dabartinis gubernatorius nuo 1996 m. birželio 1 d. yra generolas seras Clifford Husbands.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmų parlamentas, sudarytas iš aukštesniųjų rūmų – Senato ir žemesniųjų – Nacionalinės Asamblėjos. Senatą sudaro 21 narys, skiriami ministro pirmininko ir opozicijos lyderio, o Nacionalinę Asamblėją – 30 narių, renkamų visuotiniu balsavimu, penkeriems metams. Barbadose vyrauja dvipartinė sistema. Šiuo metu valdžioje yra Demokratinė darbo partija, o opozicijoje – Barbadoso leiboristų partija. Nuo 2008 m. šalies vyriausybės vadovo pareigas eina David Thompson.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Barbadosas suskirstytas į 11 parapijų:
- Kristaus bažnyčia
- Šv. Andriejus
- Šv. Jurgis
- Šv. Jokūbas
- Šv. Jonas
- Šv. Juozapas
- Šv. Liucija
- Šv. Mykolas
- Šv. Petras
- Šv. Pilypas
- Šv. Tomas
[taisyti] Geografija
Barbadosas yra labiausiai į rytus nutolusi Karibų jūros sala. Jos ilgis – 34 km. Aukščiausias taškas – Hilabio kalnas siekia 354 m aukštį.
Barbadosas susidaręs iš koralinių klinčių, salos paviršius palyginti lėkštas, išskyrus kelias kalvas šiaurėje. Vakarinėje pakrantėje daug balto smėlio paplūdimių, o rytinė pakrantė uolinga. 80 % dirbamos žemės auginamos cukranendrės. Saloje rasta naftos, kuri patenkina trečdalį valstybės energijos poreikių.
Barbadosas vadinamas „mažąja Anglija“, nes saloje laikomasi britų papročių ir yra daug tradicinių angliškų pastatų.
Klimatas tropinis pasatinis; karštas ir drėgnas. Vidutinė mėnesio oro temperatūra 25–27 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1400 mm. Dažni uraganai[1].
[taisyti] Ekonomika
Barbadosas priklausomas nuo cukranendrių. Eksportuojamas romas, cukrus, melasa. Kitą dalį eksporto sudaro rūbai, baldai, elektros ir elektriniai prietaisai, gaminiai iš plastiko. Paplitusi žvejyba. Valdžia eksploatuoja naftos ir dujų telkinius. Turizmas Barbadose uždirba daugiau pelno nei cukraus gamyba.
Pagal BVP tenkantį vienam gyventojui Barbadosas pasaulyje užima 51 vietą.[2]
Turizmo pajamos šalyje sumažėjo 2001–2002 m. laikotarpyje dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio JAV. 2003 m. pajamos stabilizavosi, o nuo 2004 m. nuolat auga.
Manoma, kad 2006 m. šaliai buvo didžiausių statybų metais, nes tuo metu buvo baigti vieni didžiausių šalies istorijoje statybų projektai.[3]
Šalies piniginis vienetas yra doleris, kurio šimtoji dalis yra centas.
[taisyti] Demografija
1927 m. gyveno 170 000 gyventojų, iš jų 90 proc. juodaodžiai ir mulatai.
2009 m. duomenimis šalyje gyveno 284,589 gyventojai (180 vieta pasaulyje). Beveik 90 % gyventojų yra kilę iš Afrikos. Kitą dalį sudaro žmonės kilę iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Kinija, Indija, JAV ir Kanada.
Vidutinė gyvenimo trukmė Barbadose yra 77 metai. Kartu su Kinija, Barbadosas yra daugiausiai šimtamečių gyventojų tenkančių visiems gyventojams turinti šalis pasaulyje. Šalies gyventojų raštingumas siekia 97,6 %.
Oficiali Barbadoso kalba yra anglų kalba. Tačiau vietiniai kalba tam tikra sava tartimi, vadinama barbadoso-anglų kalba.
Dauguma (95 %) Barbadoso gyventojų išpažįsta krikščionybę. Iš jų 40 % yra pasirinkę Anglikonų bažnyčios tikėjimą.
Vieni žymiausių Barbadose gimusių žmonių yra lengvaatletis Obadele Thompsonas, futbolininkai Ashley Cole ir Theo Walcottas, dainininkė Rihanna.
[taisyti] Kultūra
[taisyti] Sportas
Kaip ir visose Karibų regiono šalyse, kurias buvo kolonizavusi Didžioji Britanija, Barbadose labai populiarus kriketas. Šalies kriketo komanda žaidžia jungtinėje 15 Karibų regiono šalių Vest Indijos kriketo komandoje. Barbadose vyko 2007 m. pasaulio kriketo čempionato finalinės rungtynės.
Olimpinis sprinto čempionas Obadele Thompson, gimęs Barbadose, populiarina šalyje lengvąją atletiką.
Taip pat šalyje populiarumą įgauna kitos sporto šakos – krepšinis, tinklinis, netbolas.
[taisyti] Kita informacija
- Barbadoso ryšiai
- Barbadoso transportas
- Barbadoso karinės pajėgos
- Barbadoso tarptautiniai santykiai
- Barbadoso šventės
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 51 psl.
- ↑ Report for Selected Countries and Subjects
- ↑ BUILDERS PARADISE
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Karibų Nyderlandai | Kiurasao | Martinika | Montseratas | Puerto Rikas | Sint Martenas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana | Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos
|
|||||||||||||
