Luiziana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Luiziana
State of Louisiana
État de Louisiane
Luizianos vėliava Luizianos herbas
Map of USA LA.svg
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras: Baton Ružas
Oficialios kalbos: anglų ir prancūzų
Gubernatorius: Bobby Jindal (R)
Gyventojų (2010): 4 533 372 (22)
Plotas: 134 382 km² (31)
  - vandens %: 16 %
Tankumas (2010): 34 žm./km² (22)
Aukščiausia vieta: Driskill Mountain (163 m)
ISO 3166-2: US-LA
Tinklalapis: louisiana.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: LuizianaVikiteka

Luiziana (angl. State of Louisiana, pranc. État de Louisiane) – 18-oji JAV valstija (nuo 1812 m. balandžio 30 d.). Sostinė – Baton Ružas, didžiausias miestas – Naujasis Orleanas. Plotas – 134,4 tūkst. km²; 4,53 mln. gyventojų (2010).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Luizianoje indėnai gyveno daugybę tūkstantmečių iki atsikraustant europiečiams XVI a. Čia buvo pastatyta viena seniausių Amerikoje pilkapių sistemų, Vatson Breikas netoli Monro. Vėlau buvo pastatyta žinomiausia ir didžiausia pilkapių vieta, Poverty Pointas netoli Epso. Ši kultūra pasiekė piką apie 1500 m. pr. m. e. ir buvo viena pirmųjų sudėtingų gentinių kultūrų Šiaurės Amerikoje. Ji gyvavo iki 700 pr. m. e.

Pirmieji europiečiai atvyko 1528 m., kai ispanas Pánfilo de Narváez aptiko Misisipės žiotis. 1542 m. Hernando de Soto ekspedicija vyko į šiaurę ir vakarus nuo Luizianos, o 1543 m. Misisipe grįžo į Meksikos įlanką. Ispanai šiomis žemėmis labai nesidomėjo. XVII a. pabaigoje prie Misisipės žiočių apsigyveno prancūzų kolonistai. Prancūrai reiškė pretenzijas į visas žemes tarp Luizianos ir Kanados.

1682 m. tyrinėtojas René-Robert Cavelier pavadino regioną Luiziana pagerbdamas Prancūzijos karalių Liudviką XIV. 1699 m. prancūzų kareivis iš Kanados Pierre Le Moyne d'Iberville įkūrė pirmą nuolatinę gyvenvietę Maurepaso fortą (dabar Okean Springsas prie Biloksio). Tuo metu prancūzai įkūrė ir mažą tvirtovę Misisipės žiotyse La Balize. Iki 1721 m. jie buvo pastatę 19 m aukščio medinį švyturį, skirtą Misisipės navigacijai.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. duomenys

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Luizianos klimatas padeda valstijai išlikti viena iš šalies lyderių saldžiųjų bulvių, ryžių, cukranendrių srityse. Taip pat auginamos sojų pupelės, medvilnė, žemuogės, kukurūzai, pekanų riešutai. Žvejyba taip pat yra svarbi. Pagrindiniai žvejybos produktai – krevetės ir austrės.

Valstija turi gausius mineralinius išteklius. Ji pirmauja šalyje pagal druskos ir sieros gavybą, taip pat yra viena iš lyderių žaliavinės naftos, gamtinių dujų gavyboje. 6-ajame, 7-ajame dešimtmetyje Luizianoje stipriai išaugus pramonei, įkurta nemažai naftos perdirbimo, cheminių naftos produktų, medžio apdirbimo gamyklų. 4 iš 10 svarbiausių JAV jūrų uostų yra būtent šioje valstijoje, čia klesti turizmas.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pelkynai Misisispės deltoje
Baton Ružas



Flag of the United States.svg JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas