Sent Kitsas ir Nevis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Federation of Saint Kitts and Nevis
Sent Kitso ir Nevio vėliava Sent Kitso ir Nevio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Sent Kitsas ir Nevis žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Basteras
Didžiausias miestas Basteras
Valstybės vadovai Elžbieta II
karalienė
Edmund Lawrence
generalgubernatorius
Denzil Douglas
premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
261 km² (186)
nedidelis
Gyventojų
 – 2013 (progn.)
 – Tankis
 
51 134 (185)
164 žm./km² (64)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2011 (progn.)
0,895 mlrd. $ (183)
15 573 $ (76)
Valiuta Rytų Karibų doleris
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -4
Nepriklausomybė
nuo JK
1983 m. rugsėjo 19 d.
Valstybinis himnas Sent Kitso ir Nevio himnas
Interneto kodas .kn
Šalies tel. kodas +1-869

Sent Kitsas ir Nevis – salų valstybė Karibų jūroje. Dar vadinamas Sent Kristoferiu ir Neviu. Tai mažiausia valstybė Amerikoje tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų – didesnės Sent Kitso ir mažesnės Nevio.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio istorija.
Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

Salos nuo seno buvo apgyvendintos vietinių tautų (kalinagų), priklausiusių karibų kalbinei grupei. Jos salas vadino „Liamuigos“ (Sent Kitsas) ir „Ualijė“ (Nevis) pavadinimais. 1493 m. Sent Kitsą pasiekė Kristupas Kolumbas ir ją pavadino Šv. Martyno garbei (San Martin), tačiau dėl kartografinės klaidos vėliau šis pavadinimas atiteko Sint Marteno salai. Sent Kitso pavadinimas kilo nuo Šv. Kristupo vardo (San Cristobal), kurį Amerikos atradėjas greičiausiai buvo suteikęs kažkuriai kitai salai. Nevio pavadinimas kilo nuo ispaniško vieno iš Šv. Marijos titulų – Noestra Siñora delas Neves („Mūsų sniego Mergelė“). Pavadinimas „Sent Kitsas“ pradėtas naudoti nuo XVII a.

Brimstouno tvirtovė – pagrindinis britų įtvirtinimas Sent Kitse

1538 m. prancūzai pirmieji bandė kolonizuoti Sent Kitsą (įkūrė Djepo koloniją), bet jų pastangas sugriovė ispanai. 1623 m. koloniją įsteigė anglai (Sendi Pointą), netrukus vėl pradėjo kurtis prancūzai. Jie pasidalino salą ir išžudė daugumą karibų. 1629 m. ispanai dar bandė grąžinti savo valdžią, bet netrukus nebepajėgė konkuruoti su Prancūzijos ir Anglijos galia.

XVII a. dėl salų nuolat varžėsi Anglija ir Prancūzija, tačiau 1713 m. galutinai atiteko Anglijai. Sent Kitsas ir Nevis – pirmosios britų kolonijos Karibų jūroje (nuo XVII a. 3 dešimtmečio). Salos buvo svarbus cukraus gamybos ir eksporto centras.

Iki XIX a. Sent Kitsas bei Nevis sudarė atskiras kolonijas, bet vėliau drauge su Angilija sujungtos į bendrą koloniją. 1967 m. sudaryta asocijuota valstybė Sent Kristoferis-Nevis-Angilija. 1983 m. valstybė tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, o Angilija liko britų valda. 1998 m. buvo surengtas referendumas dėl Nevio pasitraukimo iš federacijos, bet piliečiai balsavo už federacijos išsaugojimą.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio politinė sistema.

Sent Kitsas ir Nevis yra federacinė valstybė, kurioje veikia parlamentinė demokratija. Priklauso Tautų Sandraugai, todėl valstybės vadove laikoma karalienė Elžbieta II, o ją atstovauja generalgubernatorius. Pagrindinės politinės galios sutelktos ministro pirmininko rankose, kuris vadovauja vyriausybei ir paprastai būna parlamente daugumą turinčios partijos lyderis.

Šalies parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas – turi 14 arba 15 narių. 11 jų renkami visuotiniuose rinkimuose (8 Sent Kitse ir 3 Nevyje), o likusieji paskiriami generalgubernatoriaus. Po paskutinių rinkimų daugumą parlamente turi Sent Kitso ir Nevio Darbo partija.

Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Sent Kitsas ir Nevis priskiriamas „demokratijos su trūkumais“ kategorijai.[1]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio parapijos.

Valstybę sudaro du federaciniai dariniai – Sent Kitso sala ir Nevio sala. Salos dalijamos į administracines parapijas, kurių šalyje yra 14 (9 Sent Kitse ir 5 Nevyje).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaizdas iš Sent Kitso į Nevį
Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio geografija.

Sent Kitso ir Nevio salos yra vulkaninės kilmės, abiejų centre stūkso po ugnikalnį. Aukščiausias taškas šalyje – Liamuigos kalnas (1156 m). Salas skiria 3 km pločio sąsiauris.

Vyraujanti salų ekosistema – drėgnieji atogrąžų miškai, tačiau pakrantėse yra ir šlapynių, mangrovių. Aptinkama didelė augalijos ir gyvūnijos įvairovė.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas tropinis, visus metus gausiai lyja. Dažni uraganai, darantys milžinišką žalą. Vidutinė mėnesio temperatūra – 18–24 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 700–1200 mm[2].

Nuvola apps kweather.svg Bastero klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C 24,5 25,5 25,5 26,5 27 28 28 28 27,5 27,5 25,5 26 26,5
Krituliai mm 51 61 49 71 61 73 87 90 123 172 114 79 1 031
Duomenys: Sent Kitso ir Nevio klimatas, Basteras[3] 2014 05 18

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio ekonomika.

Sent Kitso ir Nevio ekonomikos ramstis nuo 1970 m. buvo cukrus. Nepaisant to, kad šis produktas vis dar dominuoja šalies ekonomikoje, tokios ekonomikos šakos kaip turizmas dabar užima gan dideles šalies ekonomikos dalis.

Auginamos cukranendrės, ryžiai, batatai, bananai, gaudoma žuvis. Šalies pramonė užsiima turizmu, cukraus, aprangos, avalynės, alkoholinių gėrimų gaminimu, medvilnės, kopros, druskos išgavimu.

Eksportuojami maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tabakas, elektronika, įvairūs įrengimai. Importuojamas kuras. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kanada, Portugalija, Jungtinė Karalystė.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio demografija.

Dauguma Sent Kitso ir Nevio gyventojų – negrai (75,1 %) ir mulatai (5,3 %). Apie 2 % sudaro baltieji, likusius – imigrantai iš Pietų ir Rytų Azijos, Artimųjų Rytų. Vietinių karibų praktiškai neišlikę.

Šv. Jurgio anglikonų bažnyčia Bastere

2001 m. 82,4 % Sent Kitso ir Nevio gyventojų buvo krikščionys – anglikonai (20,6 %), metodistai (19,1 %), sekmininkai (8,2 %), Dievo Bažnyčios nariai (6,8 %), katalikai (6,7 %) ir kt. Taip pat šalyje yra rastafarių (1,6 %), musulmonų (0,3 %), hinduistų (0,8 %). 5,2 % gyventojų neseka jokia religija.

Sent Kitso ir Nevio valstybinė kalba yra anglų, tačiau gyventojai bendrauja kreoliniu jos variantu.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sent Kitso ir Nevio kultūra.

Sent Kitso ir Nevio kultūra panaši į kitų Karibų šalių. Populiarūs karnavalai, gatvės muzika ir šokiai. Populiari kalipso muzika, salsa, džiazas, soka.

Populiariausias sportas – kriketas. Šalies atletai yra Vest Indijos kriketo rinkinės nariai. Taip pat žaidžiamas futbolas, regbis. Sent Kitsas ir Nevis nuo 1996 m. dalyvauja vasaros olimpinėse žaidynėse. Ten šalį atstovauja lengvaatlečiai. Nors ten medalių šalis nėra iškovojusi, Sent Kitso sprinteris Kim Collins yra daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Democracy Index 2012, The Economist Intelligence Unit
  2. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 523 psl.
  3. Country Overview For St. Kitts and Nevis, My Weather 2; tikrinta: 2014-05-18

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sent Kitsas ir Nevis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Sent Kitsas ir Nevis