Raupai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raupais sergantis vaikas

Raupai (lot. variola) – ūmi, labai užkrečiama, dažnai mirtina virusinė liga. Ligos požymiai – aukšta temperatūra, skausmas, ryški intoksikacija, papulinis - pustulinis bėrimas, paliekantis odoje duobėtus randus.

Etiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Raupus sukelia Poxviridae šeimos virusas Poxvirus variolae, viruso genomą sudaro dvigrandė linijinė DNR, virusas matomas net šviesiniu mikroskopu, turi sudėtingą struktūrą - dvi išorines membranas. Apvalkale yra cholesterolio, fosfolipidų ir daug fermentų būtinų viruso reprodukcjai.

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vienintelė iš stambių infekcinių ligų, kurią PSO iniciatyva pavyko išnaikinti visame pasaulyje – 1977 m. Somalyje užregistruotas paskutinis raupų atvejis.

Šiuo metu raupų virusai kultivuojami ir laikomi dviejose laboratorijose - Atlantoje (JAV) ir Maskvoje.

Iš Rytų į Europą šią ligą atvežė romėnai, ir 165–180 metais Romos imperiją apėmė raupų pandemija, susišlavusi apie 5 milijonus gyvybių. XVI a. ispanų konkistadorų į Naująjį pasaulį atnešti raupai iš esmės sugriovė inkų imperiją (per kelerius metus mirė apie 60–90 procentų inkų populiacijos) bei turėjo įtakos actekų žlugimui.

XX amžiuje nuo raupų mirė 300–500 milijonai žmonių. 1967 m. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad tais metais nuo ligos mirė 2 milijonai žmonių. Tačiau 1978 m. Anglijoje užfiksuota paskutinė auka, o 1979 m. paskelbta, jog raupai išnaikinti.

Žymios aukos[taisyti | redaguoti kodą]

Patofiziologija[taisyti | redaguoti kodą]

Raupų virusas, patekęs į kvėpavimo takus, dauginasi limfoidiniam audinyje, plinta į kraują, pasiekia retikuloendotelines ląsteles. Jose intensyviai dauginasi ir sukelia antrąją virusemiją, kurios metu atsiranda klinikiniai požymiai.

Klinika[taisyti | redaguoti kodą]

Raupų inkubacinis periodas – apie 12 dienų. Požymiai panašūs I stadijos gripo ar peršalimo: karščiavimas, raumenų ir pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai, pykinimas. Ligonis netenka jėgų. 14 dieną liga tampa akivaizdi – iš pradžių burnoje, ant rankų, vėliau ant viso kūno iškyla pūslelių. Mirtimi liga gali baigtis tik tuo atveju jeigu pūslelės pradeda jungtis viena su kita – tada susidaro didžiuliai pūslių plotai, kurie tiesiog atplešia odą nuo po ja esančių raumenų.

Esama raupų formų, kuriomis sergant pūslelių neiškyla. Vietoje to prasideda kraujavimas po oda, ji tampa juoda, tarsi būtų apdegusi. Akių baltymai paraudonuoja, o jeigu žmogus išgyvena pakankamai ilgai – pajuoduoja. Tuo pat metu prasideda vidinis kraujavimas: ligonis miršta arba nukraujavęs, arba netekęs daug skysčių.

Išgyvenusieji apanka viena arba abiem akimis, odoje visiems laikams lieka raupų duobutės.

Profilaktika[taisyti | redaguoti kodą]

Persirgus raupais susidaro ilgalaikis, patvarus imunitetas prieš visus Orthopoxvirus virusus

Jau senovės Indijos gydytojai žinojo apie raupus bei buvo išradę vakcinavimo metodą. Tačiau tų laikų induistai nepageidavo skiepytis, nes bijojo įžeisti raupų deivę Sitalą.

Šiuolaikinio vakcinavimo pagrindus padėjo Anglijos gydytojas Edvardas Dženeris (Edward Jenner).

Vikiteka