Bolivija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Estado Plurinacional de Bolivia
Bolivijos vėliava Bolivijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Bolivija žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų, kečujų, aimarų, gvaranių ir dar 33 kitos
Sostinė Sukrė
Didžiausias miestas Santa Krus de la Siera
Valstybės vadovai Evo Morales
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 098 581 km² (28)
1,29 %
Gyventojų
 – 2007 liepa (progn.)
 – Tankis
 
9 119 152 (84)
8,4 žm./km² (210)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2007 (progn.)
40,14 mlrd. $ (101)
4 084 $ (125)
Valiuta bolivianas (BOB)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Ispanijos
1825 m. rugpjūčio 6 d.
Valstybinis himnas Bolivijos himnas
Interneto kodas .bo
Šalies tel. kodas 591

Bolivijos Daugiatautė Valstybė (Bolivija) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Peru-orn.png
Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs
Pagrindinis straipsnis – Bolivijos istorija.

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai

Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Centro pietinis regionas su centru prie Titikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavo Tiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjo aimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.

XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungė Inkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų – Koljasuju.

Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo Ispanijos Peru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu su Peru sudarė vieną valstybę.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bolivijos politinė sistema.

1967 m. konstitucija pakeista 1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Tesimų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po pakeistas konstitucijos ir vėliau priimtu įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bolivijos departamentai.
Bolivijos departamentai

Bolivija yra suskirstyta į devynis departamentus:

Departamentai skirstomi į provincijas, provincijos – į savivaldybes, o savivaldybės – į kantonus.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bolivijos geografija.

Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėje Pietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Čia yra ir aukščiausia šalies vieta Sachamos kalnas (6542 m). Viduryje Bolivijos yra Altiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Rytinėje dalyje yra žemuma, Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, pietryčiuose pereina į Čikitanijos regioną – vakarinį Gran Čiako pakraštį.

Šiaurės vakaruose, Altiplane telkšo du dideli ežerai – Titikaka ir Poopas, kuriuos jugia Desaguadero upė. Pietvakarių dykinėse telkšo daug spalvotųjų lagūnų ir druskos lygumų (Ujūnio, Koipasos ir kt.). Rytų Boliviją raižo Amzonės baseinui priklausančios upės: Beni, Mamorė, Grandė, Guaporė, Madre de Diosas, Itonomasas. Pačiuose pietryčiuose yra šlapynių (Isosogo) ir pelkių (Pantanalio pakraštys).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bolivijos ekonomika.

Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos išteklių, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalių kokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės, nors dirbamos žemės maža.

Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.

Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, Argentina, JAV, Peru.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aimarai
Pagrindinis straipsnis – Bolivijos demografija.

Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip – šalyje 30 % kečujų kalba ir 25 % aimarų kalba kalbančių gyventojų. Didžiausios etninės grupės yra kečujai (2,5 milijono), aimarai (2 milijonai), čikitanai (180 000) ir gvaraniai (125 000). Taigi visa indėnų populiacija sudaro 55 % gyventojų, likusią dalį sudaro – 30 % metisai ir apie 15 % baltaodžiai.

Tarp baltaodžių Bolivijos gyventojų didžiausią dalį sudaro ispanai, likę dar nuo kolonizacijos laikų. Tarp kitų tautybių vyrauja vokiečiai (kurie įkūrė nacionalinę aviacijos bendrovę „Lloyd Aereo Boliviano“), italai, amerikiečiai, kroatai, rusai, lenkai ir baskai. Dauguma šių tautybių piliečių Bolivijoje gyvena kelias kartas.

Taip pat šalyje egzistuoja ir Afro-Bolivijos bendruomenė. Ją sudaro atvykėliai iš Afrikos, dažniausiai vergai, kurie atplukdyti į Braziliją vėliau atvyko gyventi į Boliviją. Daugiausiai tokių gyventojų gyvena Jungaso regione, La Pase. Be afrikiečių dar vieną mažą grupę žmonių sudaro Japonijos gyventojai, pasiskirstę Santa Krus de la Siera mieste. Artimųjų Rytų gyventojai Bolivijoje sėkmingai verčiasi komercija.

Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvena skurde. Gyventojų tankumas labai įvairus – nuo 1 žm/km² pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./km² centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1,45 %.

Bolivijos gyventojų raštingumas:

  • Bendras: 87,2 %
  • vyrų: 93,1 %
  • moterų: 81,6 %(2003)

Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą (jis taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu), populiarus ir protestantizmas. Pagal 2001 m. apklausas, 78 % gyventojų yra Romos katalikai, 16 % protestantai, likusi dalis išpažįsta kitą krikščionybės tikėjimą.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas iš Bolivijos Altiplano simbolių – lama
Pagrindinis straipsnis – Bolivijos kultūra.

Bolivijos kultūrai didelę įtaką daro aimarai, kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.

Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis: iki Kolumbinis laikotarpis, kolonizacija ir respublikos laikotarpis.

Svarbūs archeologiniai griūvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griūvėsiai yra Tihuanakas, Samaipata, Inkalaita ir Iskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.

Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stiliu, kuris buvo vadinamas „Metisų baroku“. Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai, auksakaliai ir sidabro apdirbėjai.

Žymiausi Bolivijos XX a. menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.

Šalis turi ir turtingą folklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. „Velnių šokis“, atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą.

Bolivijos gyventojai labai mėgsta futbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu. Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Bolivija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Bolivija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]