Lietuvos laisvės armija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvos laisvės armija (LLA) – slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. LLA įkurta 1941 m. gruodžio mėnesį Vilniuje. Steigėjas Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje.

LLA įkūrėjai, organizatoriai ir vadai: trys broliai – Kazys, Pranas ir Aleksandras Veverskiai, gen. Motiejus Pečiulionis-Miškinis, kpt. Juozas Čeponis-Tauragis, Petras Bartkus-Žadgaila, ltn. Adolfas Eidimtas-Papunis, kpt. Albinas Karalius-Varenis, inž. Snarskis-Šnairys, aviac. kpt. J. Kasperavičius-Visvydas, kpt. Juozas Krikštaponis, Vytautas Šniuolis, kpt. Afanasijus Kazanas ir jo sūnus ltn. Mykolas Kazanas-Mutka, ltn. A. Kubilius, Vladas Montvydas-Žemaitis, viršila Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, mokytojas J. Šibaila-Merainis, mjr. B. Kaletka-Senis, ltn. Danielius Vaitelis-Briedis, kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas, L. Vilutis-Arūnas, mjr. Jonas Semaška-Liepa, pulk. P. Budraitis ir kiti.

Organizacija pareiškė, kad „LLA neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis“. LLA programoje įvardinti pagrindiniai tikslai: „a) Lietuvos Laisvės iškovojimas; b) naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymas su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu“ [1]

1944 m. liepos 1 d. LLA paskelbė karo padėtį: visi jos nariai, pajėgūs naudoti ginklą, privalėjo burtis į rinktines, išsidėsčiusias miškuose. Organizacija buvo padalyta į du padalinius: veikiantįjį sektorių (VS), pavadintą „Vanagais“, ir organizacinį sektorių (OS). „Vanagai“ – tai ginkluoti partizanai, OS – sėslieji partizanai, užsiimantys veikiančiojo sektoriaus aprūpinimu maistu, transportu, informacija, ryšiais.

Dalis LLA partizanų ketino susidoroti su žydų gelbėtojais nes juos laikė sovietų šalininkais. 1944 m. vasarą vyskupas Vincentas Borisevičius savo iniciatyva susitiko su LLA partizanais ir prašė jų nepersekioti žydų gelbėtojų nė jų išgelbėtų žydų. [1] LLA dalyvavo Holokaustą vykdę policininkai Antanas Baltūsis-Žvejas, Vincas Kaulinis-Miškinis bei karininkas Juozas Krikštaponis. [2]

1944 m. gruodžio 28 d. žuvo vyriausiasis LLA vadas Kazys Veverskis. 1945 m. sunaikinta daug štabų ir vadų – gruodžio mėn. likviduotas vyriausiosios vadovybės štabas, vadovaujamas gen. Motiejaus Pečiulionio.

1946 m. LLA dar buvo likę daug žemesniųjų vadų, struktūrų ir nemažai narių. LLA drauge su LAF ir VLIK aktyvistais, Šauliais, Lietuvos kariuomenės kariais, represuotųjų bei ištremtų giminėmis, sudarė pagrindą partizaninei kovai Lietuvoje. Ji įsiliejo į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) struktūras.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "Lietuvos kunigai žydų gelbėtojai.." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d..
  2. "Evaldas Balčiūnas. Trys naciams tarnavę Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) pulkininkai.." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 2 d..