Jurgis Matulaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC
Jerzy Matulewicz.png
Gimė: 1871 m. balandžio 13 d.
Lūginė, Šunskų valsčius, Marijampolės Šv. ark. Mykolo parapija
Mirė: 1927 m. sausio 27 d. (55 metai)
Kaunas
Tautybė: lietuvis
Alma mater: 1895 m. Varšuvos kunigų seminarija,
Peterburgo dvasinė akademija
Commons-logo.svg Vikiteka: Jurgis MatulaitisVikiteka

Palaimintasis Jurgis Matulevičius - Matulaitis MIC (1871 m. balandžio 13 d. Lūginėje, Šunskų valsčius1927 m. sausio 27 d. Kaune) – Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (19181925 m.), arkivyskupas (1925–1927 m.). [1]

Palaimintojo Jurgio Matulaičio paminklas Vilniaus arkikatedroje
Palaimintojo Jurgio Matulaičio altorius ir po juo esantys palaikai Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė ūkininkų šeimoje, buvo jauniausias, aštuntas vaikas šeimoje. Po trejų metų neteko motinos, o dešimtmetis liko visišku našlaičiu. 18791886 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, bet mokslus turėjo nutraukti dėl prasidėjusios kaulų džiovos.

1889 m. įstojo į Kelcų gimnaziją, 1891 m. – į Kelcų kunigų seminariją. Šią panaikinus, 1893 m. buvo perkeltas į Varšuvos kunigų seminariją ir ją baigė 1895 m. Po to studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur gavo aukso medalį ir magistro laipsnį.

1898 m. lapkričio 20 d. Peterburge įšventintas kunigu. Po metų pradėjo studijas Fribūro universitete. 1902 m. apgynė disertaciją, įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Profesoriavo Kelcų kunigų seminarijoje, 19051907 m. Varšuvoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas, įsijungė į krikščionišką socialinę veiklą. 1907–1911 m. dėstė sociologiją Peterburgo dvasinėje akademijoje.

Gana sudėtingomis slaptumo sąlygomis 1909 m. rugpjūčio 29 d., Varšuvoje vyskupo Kazimiero Rūškio privačioje koplyčioje Jurgis Matulaitis, paskutinio marijonų vienuolio Vincento Senkaus akivaizdoje, davė marijono įžadus. Mirus V. Senkui tapo marijonų vienuolyno generolu, prie naujų laikų reikalavimų priderino jos įstatus. Fribūre įkūrė slaptą marijonų noviciatą ir 1911–1914 m. jam vadovavo. 1914–1918 m. gyveno Varšuvoje. 1918 m. gruodžio 1 d. Kaune konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Vilniaus vyskupiją. 1925 m. atsisakė pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas arkivyskupu bei Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi.

1918 m. spalio 15 d. įkūrė Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuoliją Lietuvoje, Marijampolėje.

1927 m. sausio 27 d. mirė Kaune, ligoninėje po nesėkmingos apendicito operacijos. 1927 m. sausio 29 d. palaidotas Kauno arkikatedros kriptoje. 1934 m. arkivyskupo kūnas iškilmingai perkeltas į Marijampolės bazilikos koplyčią.

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

1953 m. pradėta beatifikacijos byla, o 1987 m. birželio 28 d., minint Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. [2][3] Arkivyskupui atminti 1991 m. pastatyta Lūginės koplyčia, kuri yra Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje dalis.[4]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Kazimieras Mikalojus Michalkevičius
BishopCoA PioM.svg
Vilniaus vyskupas
19181925 m.
Po to:
Jonas Ciepliakas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo. - Kaunas: Kraštotvarka, 1999. - ISBN 9986-892-34-1 - 126 p.
  2. http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/matulaitis/
  3. http://www.marijampolesbazilika.lt/?id=4
  4. http://www.piligrimukelias.lt/

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Palaimintasis Jurgis Matulaitis (sud. Tadeusz Górski; iš lenkų kalbos išvertė Teresė Danguolė Šniūrevičienė). – Kaunas: Marijonų talkininkų centras, 2009. – 544 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-629-21-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]