Mykolas Kazimieras Oginskis

Mykolas Kazimieras Oginskis
Oginskiai
Oginski (herbas)
Gimė:	1730 m.
Mirė:	1800 m. (~70 metų)
Palaidotas:	Povonzkų kapinėse
Tėvas:	Juzefas Tadas Oginskis
Motina:	Anna Korybut-Wiśniowiecka
Sutuoktinis(-ė):	Aleksandra Čartoryska
Žymūs apdovanojimai:
Vikiteka:	Mykolas Kazimieras OginskisVikiteka

Mykolas Kazimieras Oginskis (lenk. Michał Kazimierz Ogiński 1728 m. Varšuvoje – 1800 m. gegužės 31 d. Varšuvoje) – vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos karinių ir politinių veikėjų. Poetas, dailininkas, meno mecenatas, muzikas, kompozitorius, knygų leidėjas.

Giminė ir dvarai

Mykolo Kazimiero Oginskio žmona Aleksandra Čartoryska

Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, tėvas Juzefas Tadas Oginskis (1700–1736 m.), motina Ana Karibut-Višniovecka (1695–1732 m.) iš Lietuvos Višnioveckių giminės.

Žmona (vedė 1761 m.) kunigaikštytė Aleksandra Čartoriska (1730–1798 m.) iš Lietuvos Čartoriskių giminės, jos tėvas Frederikas Mykolas Čartoriskis (1696–1775 m.), motina Eleonora Monika Valdeštein (1707–1795 m.). Žmonos pirmasis vyras (ištekėjo 1748 m. lapkričio 21 d.) buvo Mykolas Antanas Sapiega (1711 m. kovo 10 d. Karaliaučiuje -1760 m. spalio 11 d. Slonime). Palikuonių neturėjo.

M. K. Oginskis valdė Slonimą, pasistatydino jame puošnią rezidenciją, kurioje turėjo orkestrą ir buvo įkūręs operos teatrą (veikė 1764–1784 m., jame buvo italų operos ir vietos baudžiauninkų baleto trupės).

Jis taip valdė ir Švėkšnos dvarą. 1766 m. Vilniuje nusipirko Sluškų rūmus.

Biografija

1748 m. Lietuvos lauko raštininkas (notaras), 1749 m. karališkojo dvaro pulkininkas, 1764–1768 m. Vilniaus vaivada. 1764 m. buvo pretendentas į Lietuvos ir Lenkijos karūną, bet pralaimėjo Stanislovui Poniatovskiui.

1768 m. vasario 29 d.-1793 m. liepos 6 d. Lietuvos Didysis etmonas. 1771 m. prisijungė prie Baro konfederacijos. 1771 m. pralaimėjo Stolovičių mūšį Rusijos imperijos kariuomenei, kuriai vadovavo Aleksandras Suvorovas.

1770, 1780 ir 1790 m. senatorius. 1793–1795 m. paskutinysis LDK iždininkas.

Veikla

Švėkšnos dvaras

1753–1761 m. ir 1782–1787 m. diplomatiniais ir tarnybiniais reikalais ne kartą lankėsi Vakarų Europoje, matė iš arti joje prasidedančią pramoninę revoliuciją ir pats stengėsi, kad Lietuva neatsiliktų. Steigė pramonės įmones ir manufaktūras Lietuvoje ir Baltarusijoje. Nutiesė kelią Pinskas – Volynė. 1777 m. įsteigė spaustuvę (veikė iki 1782 m.).

1765–1784 m. jo rūpesčiu buvo pastatytas 54 km ilgio Nemuno-Pripetės kanalas, kuriuo buvo sujungti Nemuno intakas Ščiara, Pripetės intakas Jaselda ir Dniepras. Kanalas atvėrė vandens kelią iš Baltijos jūros į Juodąją jūrą ir į Konstantinopolį. Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinių. Kanalas buvo pavadintas M. K. Oginskio vardu.

Daugelį metų globojo savo trečiosios eilės pusbrolio Andriaus sūnų Mykolą Kleopą Oginskį (1765–1833 m.). Palaidotas Varšuvos Povonzkų kapinėse.

Kūryba

Sukūrė operų, pats piešė ir tapė, globojo muzikus, artistus, dailininkus, išleido pasakų ir poezijos rinkinių.

• „Książka in Octavo Majori“ (1781 m.)
• „Powieści historyczne i moralne“ (1782 m.)
• „Bajki i nie bajki“ (1788 m.)

Postas
Prieš tai: Karolis Stanislovas Radvila II	Vilniaus vaivada 1764–1768	Po to: Karolis Stanislovas Radvila II
Prieš tai: Mykolas Masalskis	Lietuvos didysis etmonas 1768–1793	Po to: Simonas Kosakovskis
Prieš tai: Liudvikas Tiškevičius	Lietuvos didysis iždininkas 1793–1796	Po to: -