Algirdas Julius Greimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Julius Greimas (1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusija – 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kaune) – lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas.
[taisyti] Biografija
Tėvas Julius Greimas (1882 m.), motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė (g. 1886 m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje.
Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje. 1929–1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1934–1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių.
1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. 1949 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. 1950–1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958–1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962–1965 m. Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. 1965–1968 m. Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. 1969–1971 m. Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinis vadovas. Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete.
[taisyti] Kūryba
Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T.A. Keane).
Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ (1970 m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ (1976 m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, 1979 m., su J. Courtés, 2, 1986 m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ (1983 m.), „Apie netobulumą“ (1987 m.), „Pasijų semiotika“ (1991 m., su J. Fontanille).
Lietuviškai išleistos šios A.J.Greimo knygos: „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ (1989 m.), „Tautos atminties beieškant“ (1990 m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ (1998 m.), „Baimės ieškojimas“ (1999 m.).
