Laurynas Gucevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Laurynas Gucevičius
Laurynas Gucevicius.jpg
Herbas "Syrokomla"
Herbas "Syrokomla"
Gimė: 1753 m. rugpjūčio 5 d.
Mirė: 1798 m. gruodžio 21 d. (45 metai)
Tėvas: Simonas Masiulis
Motina: Kotryna Žekonytė-Masiulienė
Commons-logo.svg Vikiteka: Laurynas GucevičiusVikiteka
Paminklas Kupiškyje
Paminklas Vilniuje, prie Šv. Kyžiaus bažnyčios.

Laurynas Gucevičius (lenk. Wawrzyniec Gucewicz) (krikštytas 1753 m. rugpjūčio 5 d. – 1798 m. gruodžio 21 d.) – architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė valstiečių šeimoje Migonyse (Ukmergės apskritis), mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose, vėliau penkis metus Panevėžio Pijorų mokykloje ir norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą viską praradęs tėvas pasikvietė jį pagelbėti ūkyje. Tikrasis architekto tėvas buvo valstietis Simonas Masiulis, o patį architektą augino patėvis Stuoka. Architekto motina – Kotryna Žekonytė-Masiulienė[1].

Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į Vilnių, kur, panaikinus jėzuitus, 1773 m. atidaryta pagrindinė Lietuvos, mokykla. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su vyskupu Masalskiu[2], tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, perėjo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais pas misionierius buvo Tomas Husaževskis, Vilhelmas Kalinskis. Neturėdamas dvasininko pašaukimo 17731775 metais studijavo Vilniaus universitete pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą, Tadą Kundzičių. Taikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo metu vienintelis Vilniaus architektas Martynas Knakfusas.

1778 m. išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje įžymiausius to meto architektus J.Suflo (17131780 m.), žinomą kaip Paryžiaus Panteono statytoją, pas K.N.Ledu (17361806 m.), J. Rondele (1743-1829 m.), paskui išvyko į Romą ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.

Grįžęs į Vilnių, kartu su Martynu Knakfusu tapo Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. Vadovavo Vilniaus katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą Stanislovo Augusto buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė Vilniaus rotušę.

1789 m. už architektūros nuopelnus Seimas jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos gaivos dalį Šešuolių seniūnijos žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.

17891794 metais dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. – civilinės architektūros profesorius), 1793 metais parengė architektūros dėstymo programą.

Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m. sukilime, organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.

Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m. gruodžio 21 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios (Geležinkelio g. 39). 1865 m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis[3].

Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas Rasų kapinėse. 1856 m. A. Kirkoro išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.[4]

Suprojektavo:

Manoma, kad Laurynas Gucevičius kūrė projektus žinomoms didikų giminėms – Radviloms, Sapiegoms, Pacams, Tyzenhauzams ir kitiems.

Kūriniai ir atminimo lentos[taisyti | redaguoti kodą]

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, Lenkijos architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Palėvenės RKB gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 655 įrašas, 96 psl.: lot. 1753 5ta Augusti babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium Patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance LL (krikšto tėvai) Georgius Malenonis cum Anna Baltuszucia de Parapia Lukouni
  2. Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis
  3. Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius)
  4. Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 221 psl. ISBN 978-5-417-01035-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]