Elvyra Dulaitienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elvyra Dulaitienė-Glemžaitė (1893 m. rugsėjo 19 d. Kupiškyje – 1958 m. liepos 15 d. Kaune) – Lietuvos pedagogė, etnografė, kraštotyrininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jauniausia iš seserų taip pat kraštotyrininkių (Stefanijos Glemžaitės ir Mikalinos Glemžaitės).

1911 m. baigė dviklasę Kupiškio mokyklą ir išvyko į Peterburgą. Mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje. 19151919 m. mokytojavo Rusijoje, lankė pedagoginius kursus, įgijo pradinių klasių mokytojos cenzą. Grįžusi į Lietuvą dirbo įvairiose mokyklose. Su seserimi M. Glemžaite parengė darbą Kupiškio apylinkės kaimiečių rūbai vilkėti XIX a. antroje pusėje (1948).

Sudarė etnografinės, tautosakinės ir istorinės medžiagos rinkinį „Kupiškėnų senovė: etnografija ir tautosaka“ (Vilnius. Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1958 m.), kuriame aprašyta XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios Kupiškio apylinkių valstiečių materialinė kultūra, buitis, papročiai bei visuomeninis gyvenimas.[1] Daug kraštotyrinės ir etnografinės medžiagos perdavė Kupiškio ir kitiems muziejams.

Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė palaidota Kupiškyje. 1997 m. kraštotyrininkių seserų Elvyros, Stefanijos Glemžaičių ir Mikalinos Glemžaitės kapas, esantis Kupiškio miesto kapinėse, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 16918), 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vacys MiliusElvyra Dulaitienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 193 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]