Palėvenė

Koordinatės

55°49′59″N 24°54′11″E / 55.833°N 24.903°EKoordinatės: 55°49′59″N 24°54′11″E / 55.833°N 24.903°E

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Kupiškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Noriūnų seniūnija

Gyventojų skaičius

89 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

PalėvenėVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Palė́venė
Kilmininkas:	Palė́venės
Naudininkas:	Palė́venei
Galininkas:	Palė́venę
Įnagininkas:	Palė́vene
Vietininkas:	Palė́venėje

Kitos reikšmės – Palėvenė (reikšmės).

Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante (Lėvens kraštovaizdžio draustinyje). Seniūnaitijos centras.

Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, tačiau pagarsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais.

Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet vyksta sakralinės muzikos ir teatrų festivaliai.

Istorija [taisyti]

Oficialiai laikoma, kad Palėvenė įkurta 1586 m. Miestelyje Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su žmona Marijona iš Siesickių giminės įsteigė dominikonų vienuolyną, kurio reikmėms dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. 1676 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, kurio fundatoriumi buvo Vilkmergės seniūnas L. M. Počobutas su žmona.

Apie bažnyčios ir vienuolyno pastatymą yra išlikęs toks padavimas: karo su švedais metu Počobutas, po nesėkmingo mūšio, pasislėpė miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pasižadėjo, kad jei liks gyvas, pastatys bažnyčią. Švedai koplyčioje Počobuto nepastebėjo ir šis pažadą ištesėjo: pasikvietė dominikonus, kuriems pastatė bažnyčią ir vienuolyną.

XIX a. Palėvenėje prasidėjo Lietuvos blaivybės ir lietuvybės išsaugojimo sąjūdis. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius. „Testamentinėje gromatoje“ jis rašė:

Vienoj kelionėj 1858 metuose apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas keliasdešimts žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas.

Motiejus Valančius

Tačiau vienuolynas blaivystę suprato kiek kitaip – įsteigė didelę smuklę, o mažesnę padarė degtinės sandėliu, nors tuo metu Palėvenėje nebuvo net mokyklos – taip 1859 m. M. Valančiui rašė Utenos dekanas kunigas Stulginskis. Vyskupas įsakė smukles naikinti ir steigti parapinę mokyklą.

Sovietmečiu miestelis priklausė Byčių kolūkiui.

Gyventojai [taisyti]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m.

1959 m.^sur.^[2]

1986 m.^[3]

2001 m.^sur.

104

120

89

Žymūs žmonės [taisyti]

Palėvenės kapinės

Palėvenės bažnyčioje krikštytas ir 1765–1767 m. mokėsi architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753–1798).
Palėvenėje gimė literatas, žurnalistas ir visuomenininkas Stasius Michelsonas (iki 1911 m. Michalkevičius, 1881–1973.
Iš Palėvenės apylinkių, Terpeikių kaimo, yra kilęs elementoriaus ir dainų knygelės autorius, lietuviško feljetono pradininkas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874).
Palėvenės parapijoje po 1918 m. darbavosi liaudies menininkas Laurynas Masiliauskas (1884–1956).
Palėvenėje mirė leksikografas Domininkas Sutkevičius (1782–1849).
Palėvenės kapinėse ilsisi aktorė Unė Babickaitė (1897–1961), kurios kapas yra mitologinis, istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas.

Palėvenės vienuolynas

Architektūra [taisyti]

Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonų vienuolynas (pastatytas 1779 m.).

Geografija ir gamta [taisyti]

Šalia yra Vaisgiūnų šaltinis, Vaideginės miškas. Prie Palėvenės prigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų. Netoliese, prie Pauliankos kaimo, buvo Palėvenės dvaras. Šalia yra Palėvenės piliakalnis.

500 m į šiaurės vakarus yra Smėlio kalnelis – plynas su įdubusiu viduriu, gelstančia žole. Sakoma, čia ponai baudžiauninkus plakdavę. Šių ašaros taip gausiai tekėję, kad apačioje susidarė ežerėlis, iš kurio ištekėjo Ašarų upelis. Šiais laikais upeliukas jau išdžiūvęs, tačiau jo vagoje neželia žolė.

Šaltiniai [taisyti]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Palėvenė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 747 psl.
↑ Palėvenė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 282 psl.