Barzdūnai

Koordinatės: 55°21′43″š. pl. 21°30′00″r. ilg. / 55.362°š. pl. 21.500°r. ilg. / 55.362; 21.500 (Barzdūnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barzdūnai
{{#if:
Barzdūnų gyvenvietė prie Šilutės
Barzdūnai
Barzdūnai
55°21′43″š. pl. 21°30′00″r. ilg. / 55.362°š. pl. 21.500°r. ilg. / 55.362; 21.500 (Barzdūnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų (2021) 88
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Barzdū́nai
Kilmininkas: Barzdū́nų
Istoriniai pavadinimai vok. Barsduhnen, Zimmermannischken

Barzdūnai (anksčiau Cimermaniškiai) – kaimas Šilutės raj. sav. teritorijoje, 2 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė – Ramučiai. Barzdūnai ribojasi su Šilutės miestu, Verdainės, Macikų, Grabupių kaimais. Yra Šilutės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Šilutės vandenys“, Šilutės miesto veikiančios kapinės, kapinynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barzdūnų apylinkėse gyventa jau pirmo tūkstantmečio pradžioje. 1897 m., pro Barzdūnus tiesiant kelią Žibai-Ramučiai, rastas II-III a. kapinynas; 18971898 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (18511922); ištirti 9 griautiniai kapai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti po akmenų grindiniu; rastos įkapės – geležiniai dalgiai, įmovinis kirvis, žalvariniai antkakliai su trimitiniais ir kūginiais galais, ritiniai ir statinėliniai smeigtukai, kabučiai, apskrito pjūvio apyrankės, trys Romos monetos[2], amalio karoliai; radiniai perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1614 m. Barzdūnų dabartinėje teritorijoje minimas gyventojas Peter Barzden, o jau 1651 m. Prūsijos kurfiursto žemės nuosavybės dokumentuose – Barzdūnų kaimas.

XVII a. pirmoje pusėje Barzdūnuose įkuriamas dvaras, kurio pagrindą sudarė Šilokarčemos valsčiaus tarėjo Franco Dorno turėti 3 ūbai (apie 52 ha) žemė; Barzdūnų dvarui dar priklausė ariama žemė Kirlikų kaime ir pievos tarp Šilokarčiamos ir Šyšos upės. XVII a. antroje pusėje dvarą įsigijo Martinas Cimermanas, tuo laiku kaimas ir dvaras vadintas Cimermaniškiais. 1728 m. Barzdūnų dvaro valdytojas G. Šperberis dar įsigijo karčiamą ir 9 ūbus 7 margus žemės Verdainėje, ir 97 rykštes žemės Šlažuose. Vėliau Barzdūnų dvaro valdytojais buvo Weckau, Rūmų Teismo advokatas Philipp Belger, valdžios tarėjas, Klaipėdos masonų Memphis ložės įkūrėjas Friedrich Radke. XIX a. pab., valdant Francui Radkei, Barzdūnų dvaras buvo išparceliuotas, dvarvietėje įsikūrusi nauja gyvenvietė buvo vadinama Mažuoju Berlynu.

1850 m. Barzdūnuose katalikai, nusipirkę žemės sklypą, įrengė kapines, kurios sovietmečiu buvo praplėstos, o 1983 m. atidarytos naujos. Tarpukaryje Barzdūnuose buvo ir žydų kapinės, kurias 1939 m. hitlerininkai jas sunaikino.

1904 m. Barzdūnų kaime pastatyta plytinė. 1905 m. Barzdūnuose gyveno 37 proc. lietuvninkų. 1909 m. Barzdūnuose graužduobėje surastas mamuto kaulas su negiliu įpjovimu iš vėlyvojo ledynų laikotarpio; perduotas į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1913 m. dalis Barzdūnų prijungti prie Šilutės.

Tarpukaryje Barzdūnų miškelyje buvo „Šveicarų slėnio“ restoranas. Nuo 1938 m. rudens iki 1939 m. kovo 24 d. Barzdūnų kaime veikė privati lietuvių mokykla, išlaikoma Klaipėdos krašto mokyklų draugijos.

1948 m. Barzdūnų žvyro karjere rasti keli daiktai iš IX-XIII a., saugomi Šilutės muziejuje.

1997 m. buvo 50 ūkių, 2003 m. tik 10 ūkių laikė 26 galvijus.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[3] 1885 m.[4] 1905 m.[5] 1910 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7]
100 502 315 337 170 190
1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
170 129 120 74 88 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  3. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.