Kvėdarna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Kvėdarna
KvėdarnosBažn.JPG
Kvėdarnos bažnyčia
Kvedarna COA.gif

Kvėdarna
Koordinatės 55°33′22″N 22°00′00″E / 55.556°N 22.000°E / 55.556; 22.000 (Kvėdarna)Koordinatės: 55°33′22″N 22°00′00″E / 55.556°N 22.000°E / 55.556; 22.000 (Kvėdarna)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų skaičius 1 597 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KvėdarnaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kvė́darna
Kilmininkas: Kvė́darnos
Naudininkas: Kvė́darnai
Galininkas: Kvė́darną
Įnagininkas: Kvė́darna
Vietininkas: Kvė́darnoje
  • rus. Константиново, Хвейданы[2][3]

Kvėdarna – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kelių  164  MažeikiaiPlungėTauragė  ir  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos  sankirtoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės, prie Jūros upės. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas.

Miestelyje yra 4 seniūnaitijos: Gedimino, Jūros, Piliakalnio ir Saulėtekio (pastarosios centras yra Sauslaukyje). Yra paštas (LT-75029).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

2 km į pietus nuo Kvėdarnos yra Padievaičio piliakalnis ir Padievaičio akmuo Velnio Sostas. Manoma, kad 1329 m. kryžiuočiai sugriovė gynybinę Kvėdarnos pilį, pastatytą greičiausiai ant Kvėdarnos piliakalnio.

Kvėdarna minima XIV-XV a., karališkasis Kvėdarnos dvaras, kurį valdė Sapiegos – 1554 m., miestelis – 1568 m., Kvėdarnos valsčius – 1593 m. 1569 m. pastatyta bažnyčia.

1609 m. įsteigta, 1782 m. atkurta parapinė mokykla, 1866 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 19191944 m. pradžios mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1950 m. septynmetė, nuo 1950 m. vidurinė mokykla, nuo 2008 m. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija. Yra Prano Liatuko pradžios mokykla.

1631 m. gauta turgaus privilegija. 1783 m. Kvėdarnos bažnyčiai atėjo popiežiaus Pijaus VI laiškas. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m. kovo 20 d., kai Stanislovas Augustas Kvėdarnai dovanojo miesto teises ir herbą „karalaičio šventojo Kazimiero atvaizdą“. Po kelių mėnesių savivalda buvo panaikinta.

1831 m. Kvėdarną buvo užėmė sukilėliai. Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia Kvėdarną pavadino Konstantinovu, taip buvo vadinama iki Pirmojo pasaulinio karo. Lietuvių spaudos draudimo metais (18641904 m.) Kvėdarna buvo vienas Žemaitijos spaudos platinimo centrų; draudžiamąją lietuvišką spaudą čia platino V. Čižauskas, J. Gumauskas, N. Paulauskas, B. Serapinienė, J. Steponavičius ir kiti. 1883 m. įsteigtas paštas, 1884 m. vaistinė. 1848 m., 1896 m. ir 1941 m. Kvėdarna degė, 1843 m., 1881 m. ir 1915 m. sudegė. 1901 m. veikė slapta lietuviška mokykla.

1919–1950 m. Kvėdarnos valsčiaus centras. 1936 m. pastatyta Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. 1937 m. įkurta biblioteka. 1941–1942 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu nužudyta apie 600 Kvėdarnos gyventojų (dauguma žydai). Po Antrojo pasaulinio karo) veikė Kęstučio apygardos partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. [4]

2000 m. patvirtintas naujasis Kvėdarnos herbas. [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XIV a. Pagraudės valsčius
XV a. Pajūrio valsčius
1593 m. Kvėdarnos valsčiaus centras
1706 m. Kvėdarnos seniūnijos centras
XIX a. pabaiga Kvėdarnos valsčiaus centras  ?
19191948 m. Tauragės apskritis
1948–1950 m. Rietavo apskritis
1950–1995 m. Kvėdarnos apylinkės centras Šilalės rajonas
nuo 1995 m. Kvėdarnos seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kvėdarnos vardo kilmė nėra aiški. Senoji pavadinimo lytis neturėjo raidės r, bet vietoje jos buvo i ir atkuriama senoji forma yra Kvėdaina (arba Kvedaina). Tokia lytis ir jos variantai pasitaiko daugelyje istorinių šaltinių. Dabartinė forma nusistovėjo XX amžiuje: dar 1908 m. kalbininkas Kazimieras Būga nurodė Kvėdaina arba Kvėdarna, bet oficialiame 1925 m. leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“ pateikta tik Kvėdarna.

Kvėdaina lietuvių ir apskritai baltų vardyne yra vienišas žodis, kadangi nerandama panašių. Vienintelis galimas paaiškinimas yra hidroniminis: galbūt miestelio vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės, kuri seniau buvo vadinama Kvėdainale (dabar vadinasi Upelis, Jūros upės intakas). Vėliau šaknyje r galėjo atsirasti analogija su populiaria pavardės šaknimi kvedar-.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio senoji dalis spindulinio plano. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra dvi paplatintos gatvės pavidalo aikštės; viena savaime susiformavusi, kita suplanuota 1923 m.

  • Akmens mūro bebokštėje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, pastatytoje 1936 m. (archit. Rytis Steikūnas) yra 3 mediniai altoriai su XIX a. skulptūromis, medinių skulptūrų („Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abi XIX a.).
  • Bažnyčios šventoriuje – koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pabaiga), medinis kryžius su dviem kryžmomis ir koplytėle (1931 m.).
  • Kvėdarnos kapinėse yra medinė koplyčia, statyta 1860 m., knygnešio P. Kavaliausko kapas.
  • Paminklas Vytautui Didžiajam, 1930 m.
  • Paminklas Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje, 1989 m.
  • Žydų genocido aukų kapinės.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1704 m. Kvėdarnoje gyveno 38 šeimos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1903 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
355 209 1 290 300 950 1 014 1 304
1978 m. 1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 693 1 746 2 055 2 390 1 934 1 597 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kvėdarnoje gimė:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Centrinė gatvė
Kooperatinė Kvėdarnos pieninė 1938 m.

Sovietmečiu buvo melioracijos statybos valdyba, kolūkis, pastatytas prekybos kompleksas (archit. B. Šajevičius). Kvėdarnoje yra statybų („Kvėdarsta“, „Drena“), medienos apdirbimo („Pynauja“), baldų gamybos („Danrima“) bendrovės.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Per Kvėdarną teka Jūros intakas Geniotalis. Keliai veda į Švėkšną, Rietavą, Laukuvą, Žadeikius.

Kvėdarnos apylinkėse išgaunamas žvyras. Netoliese yra Kvėdarnos kaimas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Хвейданы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 37 (73) : Хаким — Ходоров. С.-Петербургъ, 1903., 131 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Хвейданы. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 482 psl. (rus.)
  4. Kvėdarna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 375 psl.
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=97602
  6. Algimantas Miškinis ir kt. Kvėdarna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 459-460 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png RIETAVAS – 22 km
Girėnai – 10 km
Žadeikiai – 5 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gražjūris – 2 km
PAJŪRALIS – 3 km
ŠVĖKŠNA – 26 km
Drobūkščiai – 5 km
ŠILALĖ – 16 km