Švėkšna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Švėkšna
Sveksnastogastulpis.jpg
Miestelio centras
Sveksna COA.gif

Švėkšna
Koordinatės 55°31′01″N 21°37′41″E / 55.517°N 21.628°E / 55.517; 21.628 (Švėkšna)Koordinatės: 55°31′01″N 21°37′41″E / 55.517°N 21.628°E / 55.517; 21.628 (Švėkšna)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Švėkšnos seniūnija
Gyventojų skaičius 1 649 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvėkšnaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Švė́kšna
Kilmininkas: Švė́kšnos
Naudininkas: Švė́kšnai
Galininkas: Švė́kšną
Įnagininkas: Švė́kšna
Vietininkas: Švė́kšnoje

Švėkšna – miestelis Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas.

Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Švėkšna yra Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse.

Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas.

Švėkšnoje yra seniūno įstaiga, psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.), pirminės sveikatos priežiūros centras, dvi vaistinės, veterinarijos vaistinė, Švėkšnos Saulės gimnazija, (nuo 1919 m. progimnazija, nuo 1928 m. gimnazija), Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai, vaikų lopšelis-darželis, dvi bažnyčios (Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia), koplyčia, senosios Švėkšnos kapinės, parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, paštas (LT-99056), Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė, viešioji biblioteka, muziejus. Yra 2 prekybos centrai, 4 mažesnės parduotuvės, kavinė-baras, užkandinė, 3 kirpyklos. Švėkšnos specialioji mokykla yra Vilkėno I kaime. Architektūros paminklas – arkinis pėsčiųjų tiltas. Išlikę dvaro rūmai (1880 m.) ir parkas.

Švėkšnos miestelis priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sename Švėkšnos kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.[4]

Švėkšna minima nuo XIV amžiaus. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos (1422 m.), kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. 1503 m. kovo 8 d. Švėkšna minima Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte. 1509 m. Švėkšna buvo Žemaičių seniūno Kęsgailos dvaras ir miestelis. Vėliau Švėkšnos dvaras priklausė kitoms garsioms giminėms. Nuo 1509 m. minimas miestelis ir Švėkšnos bažnyčia, 1664 m. gauta turgaus privilegija.

XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška spauda. Tarpukariu miestelyje veikė progimnazija, vėliau tapusi gimnazija, kurią nuo 1923 m. perėmė lietuvių švietimo draugija „Saulė“.

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

2000 m. sausio 18 d. patvirtintas Švėkšnos herbas.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1861 m. Pajūrio valsčius
18611915 m. Švėkšnos valsčiaus centras Raseinių apskritis
1915 m. Švėkšnos apskrities centras
19151919 m. Vėžaičių apskritis
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Šilutės apskritis
19501959 m. Švėkšnos apylinkės centras Priekulės rajonas
19591994 m. Šilutės rajonas
nuo 1994 m. Švėkšnos seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio vardas kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.).

Miestelis[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą Švėkšnos vardas paminėtas 1503 m. kovo 8 d. Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte. Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo 1509 m., remdamiesi 1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės markizo donacijos aktu Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčiai. 1644 m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, 1695 m. – 97 šeimos), nuo 1664 m. gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II-ą pasaulinį karą ir dabar turgus yra ketvirtadieniais).

Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pr. marą (1713 m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 metais. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.

1819 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia; 18521867 m. prie jos veikė mokykla; jai 1861 m. nudegus, kitoje vietoje 1867 m. pastatyta dabartinė. Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla – privati dviklasė mokykla, 19191928 m. veikė progimnazija, 1928–1949 m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla. Progimnazija, vėliau gimnazija 19241940 m. priklausė katalikų švietimo „Saulės“ draugijai. 1995 m. sugrąžintas „Saulės“ vidurinės mokyklos vardas, šiuo metu - Švėkšnos "Saulės" gimnazija.

Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas. XIX a. II pusėje ir iki 1950 m. valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės, nuo 1995 m. seniūnijos centras. 19661992 m. Švėkšnos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1915 m. rugsėjį-lapkritį – apskrities centras.

Spaudos draudimo metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1907 m. surengtas pirmas viešas vaidinimas; Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra. 1941–1942 m. hitlerininkai nužudė ~ 500 gyventojų.

Švėkšnoje 1933 m. ir 2005 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistiniai kongresai.

1999 m. miestelio centre, padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, įrengti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai. 2000 m. patvirtintas Švėkšnos herbas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Saulės laikrodis su Zodiako ženklais Švėkšnoje

Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai, kurie yra 1–2 aukštų, jų tarpe ir sinagoga, pastatyti XX a. pirmoje pusėje, po 1925 m. miestelio gaisro. Tuo pačiu laikotarpiu akmenimis išgrįsta aikštė ir centrinės gatvės.

Švėkšnos architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Aikštėje prie jos yra stogastulpis ir aikštelė su miestelio istorijos datomis. Šalia jų – akmeninė špitolė, priklausanti Švėkšnos bažnyčiai (pastatyta 1861 m.), kuri buvo skirta gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams.

Originalus arkinis tiltas (1885 m.) jungia bažnyčią su keliu į parką, įkurtą XIX a. antroje pusėje. Parke yra retų medžių (dviskiautis ginkmedis, kukmedis ir kt.), neorenesansinio stiliaus vila „Genovefa“ (1880 m.), statulų, saulės laikrodis (XIX a.), dekoratyvinė vaza. Prie senųjų „Saulės“ gimnazijos rūmų (1928 m.), kuriuose dabar mokosi Švėkšnos „Saulės“ vidurinės mokyklos pradinukai, stovi Laisvės paminklas (atstatytas 1990 m.), miestelio aikštės centre – stogastulpis knygnešiams (2004 m.).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1766 m. ir 2011 m.
1766 m. 1833 m. 1857 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1903 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.
420 797 1 018 1 018 1 819 2 198 1 676 1 919
1970 m.sur.[6] 1979 m.sur. 1982 m.[7] 1987 m.[8] 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 915 2 177 2 120 2 361 2 371 2 053 1 649 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šnekta[taisyti | redaguoti kodą]

Švėkšnos šnekta priklauso pietų žemaičių varniškių tarmei. 2006 m. išleista knyga „Švėkšnos šnektos tekstai“ (sudarė Adelė Juodeikienė).

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Švėkšnoje gimė: mokytojas, visuomenininkas Justinas Bartkus, tautodailininkas, mokytojas Vytautas Bliūdžius, mokytoja, rašytoja Elena Juciūtė, lenkų pedagogas, švietėjas Stanislavas Kievličius, socialinių mokslų daktarė Danutė Klumbytė, bibliografė Edita Lagauskienė, kunigas Petras Merliūnas, vargonų virtuozas Jonas Žukas, kultūros darbuotojas, visuomenininkas Stasys Mikelis, gydytojas, visuomenininkas Pranas Mikužis, JAV Respublikonų partijos veikėjas, Osvencimo kalinys Samuelis Ošerovičius-Sherronas, technikos mokslų daktaras Adolfas Paulauskas, tautodailininkas Kęstutis Paulauskas, archeologas, visuomenininkas Adomas Pliateris, teisininkas Aleksandras Pliateris, dvarininkas Jurgis II Pliateris, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Antanas Račkauskas, inžinierius Jonas Rūgys, pedagogė, istorikė Alicija Rūgytė, rašytojas Pranciškus Šernas, sportininkė, mokytoja Zita Ūselytė-Urmulevičienė, sportininkė, mokslų daktarė Ramunė Urmulevičiūtė (Žilinskienė), žemės ūkio specialistė Elena Valmienė ir kt.

Iš Švėkšnos dvarininkų kilo lietuvių bibliografijos pradininkas Jurgis Plioteris (1810–1836). Švėkšnoje palaidotas poetas Simonas Stanevičius (1799–1848), ir nors kapo vieta nežinoma, tačiau miestelio kapinėse 1984 m. jam atminti pastatyta medinė skulptūra (liaudies meistras V. Majoras). Pagal M. Mažvydo tarmę spėjama, kad nuo Švėkšnos galėjęs kilti ir pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Швекшни. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 312 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Швекшни. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 781 psl. (rus.)
  4. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=94315
  6. Švėkšna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 439 psl.
  7. Švėkšna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 36 psl.
  8. Švėkšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 231 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Švėkšnos šnektos tekstai (sud. Adelė Judeikienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – 278 p.: iliustr. – ISBN 9955-704-07-1
  • Švėkšnos lyra: poezijos antologija (sud. Petras Čeliauskas). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 224 p. – ISBN 978-9955-03-591-6
  • Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia: 500 metų sukaktį pažymėti (sud. Petras Čeliauskas). – Kaunas: Naujasis lankas, 2010. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-617-3
  • Švėkšna atsiminimuose (sud. Petras Čeliauskas).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Aisėnai – 11 km
Skomantai – 6 km
Blank-50px.png
VILKYČIAI – 15 km
PRIEKULĖ – 22 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
PAJŪRALIS – 24 km
INKAKLIAI – 5 km
SAUGOS – 13 km
Žakainiai – 10 km
Gardamas – 12 km
Vilkų Kampas – 3 km
Šyliai – 15 km