Škotai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Škotai
Škotų dūdmaišininkai tradiciniais rūbais
Škotų dūdmaišininkai tradiciniais rūbais
Gyventojų skaičius 20 mln.
Populiacija šalyse Škotija:
   4 459 071 (2001 m.)

JAV:
9 365 490
Kanada:
  4 719 850[1]
Australija:
  1 501 204[2]
Anglija:
  795 000
Argentina:
  100 000

Kalba (-os) škotų gėlų, anglų, škotų
Religijos protestantizmas, katalikybė
Giminingos etninės grupės airiai, menksiečiai, valai, bretonai, kornai, anglai, norvegai, islandai, fareriečiai, Alsterio škotai

Škotai (škot. gėl. Gàidheal) – šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje bei šalia esančiose salose gyvenanti tauta. Škotų tauta pradėjo formuotis po to, kai V–VI a. į piktų apgyvendintą kraštą atsikėlė keltai gėlai iš Airijos.[3] Gėlai IX a. sukūrė Albos (Albano) karalystę, vėliau tapusią Škotijos karalyste. Dėl to škotais paprastai laikomi ir škotų gėlų kalba kalbantys Škotijos kalnų gyventojai.

Škotų emigrantų palikuonys taip pat gyvena JAV, Kanadoje (4 mln.), Australijoje (0,5 mln.), Naujojoje Zelandijoje. Daugiausiai kalba anglų kalba. Nedidelė dalis kalba gėlų kalba ir škotų kalba (Lallans). Tikinčiųjų didžioji dalis protestantai, apie 15 proc. – katalikai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]