Rusnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Rusnė
Rusne from Nemunas.JPG
Rusnė nuo Rusnės upės pusės
Rusnesherbas.png

Rusnė
Koordinatės 55°17′49″N 21°22′41″E / 55.297°N 21.378°E / 55.297; 21.378 (Rusnė)Koordinatės: 55°17′49″N 21°22′41″E / 55.297°N 21.378°E / 55.297; 21.378 (Rusnė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Rusnės seniūnija
Gyventojų skaičius 1 642 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RusnėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Rùsnė
Kilmininkas: Rùsnės
Naudininkas: Rùsnei
Galininkas: Rùsnę
Įnagininkas: Rusnè
Vietininkas: Rùsnėje

Rusnė – miestelis Šilutės rajono pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Miestelis įsikūręs saloje (vienintelis toks Lietuvoje) – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį – Pakalnės upelis). Miestelis pasiekiamas moderniu tiltu per Atmatą. Su Šilute jungiasi keliu  206  ŠilutėRusnė . Kitas Skirvytės krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Yra Rusnės pagrindinė mokykla ir Rusnės specialioji mokykla, paštas (LT-99047). Rusnėje gausu architektūros ir technikos paminklų: senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba-muziejus, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia. Yra dviračių takas (įrengtas 2005 m.), apžvalgos bokštelis ir aikštelės. Antrą birželio sekmadienį Rusnėje vyksta bienalė „Išbėg, išbėg iš Rusnės kiemelio“. Istorijos paminklas – Rusnės pilkapis.

Gyvenvietė įsikūrusi potvynių zonoje. Nuo potvynių ją saugo pylimai, saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė.

1419 m. pastatyta pirmoji Rusnės bažnyčia (įrašyta bažnyčios bokšto vėjarodėje), 1448 m. įsteigta smuklė. Nuo 1498 m. Rusnės žvejai naudojosi laisvos žvejybos teise (atnaujinta 1617 m.). 1544 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas išleido įsakymą laikyti pamaldas lietuvių ir kuršių kalbomis. 1583 m. įsteigta parapinė mokykla.

Po Šiaurės karo 17091711 m. dėl epidemijų labai sumažėjo žmonių Klaipėdos krašte. Į Klaipėdą buvo atkeltos 233 šeimos, kurių dalis įsikūrė ir Rusnėje. 1810 m. įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje vandens matavimo stotis. [2] 1809-1827 m. pastatyta Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia (bokštas iki laikrodžio sumūrytas 1827 m.). 1838 m. sienos sutvirtintos kontraforsais.

XIX a. 2-ojoje pusėje Rusnėje veikė keli knygynai, bibliotekos. 1897-1904 m. Rusnėje buvo Alberto Butkeraičio spaustuvė, knygrišykla ir knygynėlis. 1911-1918 m. dirbo brolių Adolfo ir Jurgio Vebelių spaustuvė, knygrišykla, knygų ir kanceliarinių prekių krautuvė, knygynėlis.

19231939 m. Rusnė buvo valsčiaus ir parapijos centras. Veikė žuvies perdirbimo, miško apdirbimo įmonės, muitinė, pasienio policijos punktas, Šilutės valsčiaus teismo skyrius, trijų komplektų liaudies mokykla, dirbo gydytojas, dantistė, 5 restoranai, 14 krautuvių. Vyko turgus.

1926 m. kelyje Iš Šilutės į Rusnę pastatytas Prezidento K. Griniaus tiltas potvynių vandenims praleisti.

1946 m. Rusnėje įsteigta pradinė mokykla (kurį laiką pamokos vyko rusų ir lietuvių kalbomis, vėliau – lietuvių), kuri nuo 1950 m. – septynmetė, nuo 1955 m. – auganti vidurinė. 1946 m. įkurtas Rusnės žuvies priėmimo kombinatas, o 1948 m. įsteigta Telmano vardo žvejų artelė, kuri 1959 m. perorganizuota į Rusnės žuvininkystės ūkį. 1946 m. atidaryta biblioteka, 1948 m. – kultūros namai.

Kelias į Šilutę pavasarį

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1949 m. prie Rusnės prijungtas Skirvytėlės kaimas, kuris tapo Skirvytėlės gatve (nuo 1953 m. – Žvejų gatvė). 1952 m. Rusnėje įsteigta kurčiųjų ir nebylių mokykla-internatas, kuri 1961 m. reorganizuota į Rusnės pagalbinę mokyklą-internatą (1991 m. pakeistas pavadinimas – specialioji internatinė mokykla). Nuo 1955 m. įsteigta vaistinė, vaikų darželis, 1957 m. – ligoninė. 1961 m. pradėjo veikti žuvivaisos įmonė, nuo 1962 m. – ichtiologinė stotis.

1967 m. prie Rusnės miesto teritorijos prijungta visa Rusnės sala. 1974 m. atstatytas tiltas per Atmatą (332 m ilgio, 15 m aukščio, prieš tai keldavo keltas). Rusnės seniūnijos teritorijos apsaugojimui nuo potvynių buvo įrengta polderių ir vandens kėlimo stočių sistema, pastatyti pylimai, upių krantai sutvirtinti gelžbetoninėmis plokštėmis. Nutiesti keliai, pastatyti gelžbetoniniai tiltai. Numelioravus dirvas, rusniškiai tapo garsūs ne tik rūkyta žuvimi, bet ir ankstyvosiomis bulvėmis.

1988 m. Rusnėje buvo žvejybos uostas su laivų remonto įmone, žuvų apdirbimo įmonė, ichtiologinė laboratorija, meteorologinė stotis, MSV aikštelė, Šilutės raj. ligoninės skyrius (35 lovos), vaistinė, vidurinė mokykla, pagalbinė internatinė mokykla, du vaikų lopšeliai-darželiai, 3 žolės miltų agregatai, 5 vandens siurblinės, žuvininkystės ūkis. 1990 m. Rusnės žuvininkystės ūkis turėjo 4573 ha žemės, 1966 galvijus, 20 tūkst. ančių, 111,8 ha tvenkinių žuvų auginimui; žvejojo Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune. 1992 m. jo pagrindu susikūrė 7 žemės bendrovės, kurios vėliau buvo privatizuotos ir iki šių dienų bedirba tik dvi. Žvejyba verčiasi per 80 smulkių įmonių.

1997 m. sausio 30 d. nutarimu nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Rusnės miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Rusnės miesteliu. 2005 m. liepos 1 d. Prezidento dekretu patvirtintas Rusnės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m.  ?  ? Prūsijos kunigaikštystė
17011750 m.  ?  ? Prūsijos karalystė
17501818 m. Rusnės valsčiaus centras Klaipėdos apskritis
18181871 m. Šilutės apskritis
19231939 m.
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas
19501959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591993 m. Šilutės rajonas
19931995 m. Rusnės apylinkės centras
nuo 1995 m. Rusnės seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietės pavadinimas susidarė nuo Rusnės upės (Nemuno atšaka nuo Gilijos iki Atmatos). Upėvardis kilęs nuo žodžio rusnoti – „lėtai tekėti“.

Kalbininkas Vilius Kalvaitis (1848–1914) vietovardį rašė Rusnis, vokiečiai – Ruß.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2001 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1925 m. 1970 m.sur.[4] 1976 m.[5][6] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
2 135[3] 2 124 2 120 2 872 2 597 2 700 2 378 2 138 1 642


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Rusnėje taip pat gyveno ar tebegyvena lietuvių raštijos darbuotojai, kunigai Mykolas Gaidys, Lozorius Zengštokas, Jonas Jokūbas Šperberis, poetė bibliotekininkė Birutė Gaigalienė, poetas bibliotekininkas Juozas Kinderis, poetė, pedagogė Aldona Kazlauskienė, biologas, mokslininkas Kazys Gaigalas, agrarinių mokslų daktaras, žvejo etnografinės sodybos-muziejaus įkūrėjas Kazimieras Banys, tautodailininkas Egontas Pėteraitis ir daugelis kitų nuostabių žmonių.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 79 psl.
  3. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)
  4. Rusnė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 128 psl.
  5. Rusnė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 587 psl.
  6. Rusnė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 598 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rusnė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 695 psl.
  • Miesteliai.lt
  • Rusnės kaimo turizmo draugija
  • B. Sabakonienė. Buvusi Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia // PRPI, 1977.
  • J. Totoris. Rusnės buvusi evangelikų liuteronų bažnyčia // PRPI, 1984.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Uostadvaris – 8 km
Pakalnė – 4 km
Šyškrantė – 3 km ŠILUTĖ – 8 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius