Šilutės Arkangelo Mykolo cerkvė

Koordinatės: 55°20′24″š. pl. 21°27′56″r. ilg. / 55.339931°š. pl. 21.465645°r. ilg. / 55.339931; 21.465645
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°20′24″š. pl. 21°27′56″r. ilg. / 55.339931°š. pl. 21.465645°r. ilg. / 55.339931; 21.465645

Šilutės Arkangelo Mykolo cerkvė
Rusiškas pavadinimas Храм во имя архистратига Божия Михаила
Dekanatas Klaipėdos stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Šilutės rajonas
Gyvenvietė Šilutė
Adresas Liepų g. 16
Pastatyta 1989 m.

Šilutės Arkangelo Mykolo cerkvė yra Šilutėje, Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro patalpose. Mišios laikomos nuo 1989 m. (šventikai iš Kauno ir Tauragės). Priklauso Šilutės stačiatikių Arkangelo Mykolo parapijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau Šilutėje nėra buvę stačiatikių bendruomenės. Čia ji susikūrė uolios tikinčiosios Galinos Byniajevos (rus. Галина Федоровна Быняева) pastangų dėka. 1985 m. ši Baltarusijos gyventoja išeidama į pensiją persikėlė į Lietuvą, kur gyveno jos duktė. G. Byniajeva buvo užaugusi tikinčioje stačiatikių šeimoje. Apsigyvenusi Šilutėje ji nerado, kur galėtų melstis, o artimiausi veikiantys maldos namai buvo už pusšimčio kilometrų, Klaipėdoje. Pensininkė pradėjo ieškoti Šilutėje stačiatikių tikinčiųjų. Jos pasekėja tapo Marija Zablockaja, buvusi ilgametė pradinių klasių mokytoja vietos rusų vidurinėje mokykloje. Taip mieste atsirado apie 25 tikintieji, kurie sprendė, kaip toliau elgtis. Artimiausia cerkvė nuo rajono centro tuo metu stovėjo už 15 km, Žemaičių Naumiestyje. Žemaičių Naumiesčio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė buvo nebeveikianti, bet maldos namai buvo visiškai tinkami apeigoms atlikti. Šilutės maldininkės kreipėsi į Tauragės stačiatikių šventiką, kurio aptarnavimo zonoje buvo Žemaičių Naumiestis. Čionykštė cerkvė buvo uždaryta, nes nebebuvo tikinčiųjų. Šilutiškės patikino, kad jei atsinaujins pamaldos Žemaičių Naumiestyje, tai į jas atvažiuos 20–25 žmonės iš Šilutės. Neilgai trukus Žemaičių Naumiesčio cerkvė vėl pradėjo veikti. Tarp jos lankytojų buvo ne tik šilutiškiai, bet ir vietos kariškių šeimos, taip pat atsirado neofitų, priėmusių krikštą.

Pagyvenusiems maldininkams darėsi sunku važinėti į Žemaičių Naumiestį. G. Byniajeva ir M. Zablockaja kreipėsi į Šilutės merą, kad leistų įkurti stačiatikių maldos namus Šilutėje. Šilutės rusų kultūros centro ir rusų mokyklos direktorė Galina Uljanova pasiūlė šiam tikslui mokyklos patalpas. Taip nuo 1989 m. vienoje iš pritaikytų klasių Tauragės šventikas pradėjo laikyti pamaldas. Iš pradžių patalpose tebuvo kuklūs bažnytiniai reikmenys, paprasčiausios tikinčiųjų iš namų atneštos ikonos, taip pat dalį daiktų perdavė Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė, į kurią vykdavo Šilutės tikintieji. Tuo laiku, vykstant tautiniam ir dvasiniam atgimimui, daugėjo parapijiečių, ypač norinčių apsikrikštyti. Mokykloje mokėsi apie 400 mokinių, todėl daugelis jų su tėvais prisijungė prie parapijos.

Laikui bėgant mažėjo vietos rusakalbių mokinių, todėl 1994 m. mokyklos klases perkėlė į buvusį vaikų darželį. Jame teko iš naujo įrengti maldos namus. Buvęs mokinys pagamino kuklų ikonostasą, mokyklos administracija padovanojo kilimą, patalpoje buvo įrengti stilizuoti, cerkvę primenantys langai. Neilgai trukus parapijiečių laukė naujas išbandymas, nes atvažiuojantis Tauragės šventikas bažnytinės valdžios buvo iškeltas kitur, todėl pamaldos Šilutėje nutrūko. Buvo žinoma, kad vasaros metu kartais pamaldas Klaipėdoje laikydavo iš Vilniaus atvykęs metropolitas Chrizostomas. Su juo susitikusi G. Byniajeva išklojo šilutiškių bėdas ir gavo pažadą, kad į Šilutę bus atsiųstas šventikas. Taip nuo 1995 m. rugsėjo mėn. čia metus laiko atvažiuodavo šventikas iš Kauno. Per 12 mėn. įvyko 15 pamaldų. 1996 m. rudenį parapiją aptarnauti paskirtas Palangos šventikas Aleksijus (Babičius). Jam būnant maldos namai atsinaujino: tautodailininkas iš Gargždų Jonas Jurevičius pagamino iš medžio naują drožinėtą ikonostasą, klaipėdietė dailininkė Margarita Artamonova nutapė dalį ikonų, apipavidalino Dangaus vartus šventųjų atvaizdais. Tuo tarpu dėl tikinčiųjų stygiaus cerkvę Žemaičių Naumiestyje teko uždaryti, o jos Golgota ir dvi ikonos buvo išvežtos į Šilutę ir patalpintos mokyklos maldų namų ikonostase.

Buvo nutarta užregistruoti Šilutės stačiatikių bendruomenę šv. Arkangelo Mykolo vardu. Eparchija tam davė sutikimą. G. Byniajeva ir M. Zablockaja rūpinosi reikiamais dokumentais, lankė parapijiečių butus, rinko duomenis, reikalingus sudaryti cerkvės „dvidešimtukui“. Laikui bėgant naujoji bendruomenė buvo užregistruota, gavo juridinio asmens statusą. Pastaruoju laiku jai vadovavo rusų mokyklos vokiečių kalbos mokytoja Liudmila Nikolajevna. Ji taip pat giedojo cerkvėje, prižiūrėjo joje tvarką.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]