Vainutas
| Vainutas | ||
|---|---|---|
| ||
  Vainutas |
||
| 55°21′58″š. pl. 21°52′05″r. ilg. / 55.366°š. pl. 21.868°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vainuto seniūnija | |
| Gyventojų | 674 | |
 Vikiteka |
Vainutas | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Войнуты[2][3] | |
Vainutas – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Plano struktūra radialinė, pagrindinių kelių susikirtime – keturkampė aikštė. Miestelyje 12 gatvių. Vakariniu pakraščiu teka Šyšalė (Šyšos intakas), prie kurios yra Vainuto tvenkinys (3 ha), šiauriniu – Šaka (Balčios intakas). Keliai – į Tauragę, Šilutę, Šilalę.
Vainute yra Romos katalikų Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vainuto vidurinė mokykla (nuo 1954 m.), mokyklos kraštotyros muziejus, biblioteka (nuo 1937 m.), ambulatorija, vaistinė (nuo 1930 m.), seniūnija, gaisrinė, girininkija, Šilutės kredito unijos Vainuto kasa, paštas (LT-99069), pieno supirkimo punktas, parapijos kapinės (jose yra meninę ir etnografinę vertę turinčių paminklų); meno kūriniai: 3 koplytstulpiai (pastatyti 1989 m.), skirti kunigui, poetui Antanui Baranauskui, stogastulpis Jonui Krikštytojui ir piemenuko skulptūra (pastatyti 2006 m., Vainuto parapijos įkūrimo 400 metų ir miestelio įkūrimo 500 metų sukaktims pažymėti; skulpt. S. Šarkauskas)ir kt. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti Atgimimo paminklinis akmuo ir Atgimimo ąžuolynas (1990 m.). Pagrindinė Vainuto gatvė pavadinta poeto A. Baranausko, kuris 1853 m. čia gyveno ir dirbo Vainuto valsčiaus raštininko padėjėju, vardu. Vainute veikia katalikiška jaunimo organizacija „Spindulys“, jaunimo klubas „Saulėtekis“, turgus. Vainute smagiai švenčiamos Joninės.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Vainùtas (dar plg. pavardė Vainùtis).[4] Liet. asmenvardžiai su šaknimis vain- siejami su žodžiais vainà „yda, kaltė, priežastis“ ir vainóti „barti, kaltinti; peikti, niekinti“.
Liaudies etimologija byloja, kad dabartinio Vainuto vietoje kadaise buvęs legendinis Gromaneno miestas. Vėliau per karus (slaviškai „karas“ – vaina) miestas buvęs sunaikintas. Kas po tų vainų liko, buvo pavadinta Vainutu. Kad Vainuto vietoje kadaise buvo didelis miestas, nėra jokių duomenų.[5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Vainuto dvaras ir miestelis paminėti 1506 m. 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1640 m. Vainute buvo 29 šeimos. XVIII a. pradžioje (Šiaurės karo metu) miestelis sudegė. 1711 m. Vainute nebuvo nė vieno gyventojo, 1738 m. buvo 6 kiemai. 1744 m. Vainutas gavo turgaus ir prekymečių privilegiją, 1754 m. ji pakartota, suteiktos Magdeburgo teisės (1792 m. patvirtintos). 1770 m. vėl pastatyta bažnyčia. 1816 m. Vainute gyveno 18 žydų šeimų (116 žmonių). 1834 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla. 1853 m. Vainutas vėl sudegė. 1856 m. pastatyta nedidelė bažnyčia, kuri 1869 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva buvo perstatyta. Ji išliko iki šių dienų – akmenų mūro, stačiakampio plano, dvibokštė su apside, viduje 3 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. XIX a. Vainutas buvo miestelis Raseinių apskrities Sartininkų valsčiuje.[6]
XX a. tarpukariu miestelyje veikė paštas, lentpjūvė, malūnas, elektros jėgainė. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Pokariu Vainuto apylinkėse veikė sovietinių partizanų Žalgirio būrio partizanai.[7] 1952–1966 m. veikė ligoninė. Sovietmečiu Vainutas buvo Vainuto tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1936–1945 m. veikė pradinė mokykla, 1945–1949 m. – progimnazija, 1949–1954 m. septynmetė mokykla, nuo 1954 m. – vidurinė.
2006 m. birželio 24–25 d. iškilmingai paminėti Vainuto miestelio 500-metis, bažnyčios ir mokyklos 400-mečiai. 2006 m. išleista Vainuto mokyklos absolvento Lietuvos mokslų akademijos docento humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Liekio knyga „Vainutas“. 2006 m. patvirtintas naujasis Vainuto herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. vidurys – 1915 m. | Sartininkų valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919–1947 m. | Vainuto valsčiaus centras | Tauragės apskritis |
| 1947–1950 m. | Šilutės apskritis | |
| 1950–1995 m. | Vainuto apylinkės centras | Šilutės rajonas |
| 1995– | Vainuto seniūnijos centras | Šilutės rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1788 m. | 1833 m. | 1862 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 264 | 317 | 753 | 1 192 | 430 | 1 291 | 1 083 | 883 | ||
| 1979 m.sur.[12] | 1983 m.[13] | 1987 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 1997 m. | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | ||
| 1 121 | 1 084 | 1 066 | 1 120 | 1 110 | 993 | 746 | 674 | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vainute gimė:
- Stasys Balčytis (1893–1973), Steigiamojo Seimo narys
- Pranciškus Gustaitis (1910–1946), kunigas, 1946 m. nužudytas saugumo
- Anastazija Mažeikaitė-Tamošaitienė (1910–1991), tautodailininkė
- Povilas Almis Mažeika (1915–2004), okeanografijos mokslų daktaras, jūrininkas, rašytojas
- Zosė Petraitienė (1928–1982), medikė, žuvo vykdydama savo profesinę pareigą
- Janina Birutė Pužaitė-Venckienė, bibliotekininkė, tautodailininkė
- Zacharijus Nemčevskis (1766–1820), matematikas, Vilniaus universiteto dėstytojas
- Zigmas Venckus (1924–2003), muzikologas, kompozitorius
- Augustas Timpa (1892–1975), sakytojas ir kt.
Vainuto bažnyčioje yra kunigavę kunigas poetas Antanas Vienažindys, vienas iš didaktinės prozos pradininkų kunigas Petras Gomalevskis, kunigas, žurnalistas Petras Malakauskis ir kt. Vainuto gyventojas Juozas Juknius kaip geras smuikų gamintojas ir remontininkas buvo žinomas ne tik savo apylinkėse, bet ir už jos ribų.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kultūros centras, biblioteka -
Piemenuko skulptūra senosios mokyklos atminimui -
Ąžuolinė patranka – miestelio simbolis -
Vėjo malūnas Malūno g.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Войнуты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 939 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 508 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 457 p.
- ↑ Wojnuta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 758 psl. (lenk.)
- ↑ Vainutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 528 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vainutas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 648 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vainutas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 628 psl.
- ↑ Vainutas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 420
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vainutas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 237 psl.
- Vainuto nuotraukų galerija Archyvuota kopija 2007-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Vainuto miesteliui – 500 metų: LRT reportažas Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠILALĖ – 28 km BIKAVĖNAI – 11 km Gorainiai – 7 km |
| |||||||||
| ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 11 km ŠILUTĖ – 26 km |
|
||||||||||
| DEGUČIAI – 9 km | Balčiai – 5 km ŽYGAIČIAI – 13 km | ||||||||||
