Žemaičių Naumiestis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Žemaičių Naumiestis
Z N aikste.jpg
Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė
ZemaiciuNaumiestis.gif

Žemaičių Naumiestis
Koordinatės 55°21′29″N 21°42′00″E / 55.358°N 21.700°E / 55.358; 21.700 (Žemaičių Naumiestis)Koordinatės: 55°21′29″N 21°42′00″E / 55.358°N 21.700°E / 55.358; 21.700 (Žemaičių Naumiestis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Žemaičių Naumiesčio seniūnija
Gyventojų skaičius 1 716 (2001 m.)
Altitudė 31 m
Commons-logo.svg Vikiteka: Žemaičių NaumiestisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žemaĩčių Naũmiestis
Kilmininkas: Žemaĩčių Naũmiesčio
Naudininkas: Žemaĩčių Naũmiesčiui
Galininkas: Žemaĩčių Naũmiestį
Įnagininkas: Žemaĩčių Naũmiesčiu
Vietininkas: Žemaĩčių Naũmiestyje

Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajone, šalia kelio  165  ŠilalėŠilutė , prie Šusties upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno bei Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos.

Stovi medinė Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla, Šilutės žemės ūkio mokyklos skyrius, mokykla-darželis, etnokultūros centras, paštas (LT-99005). Pro miestelį teka Šustis, Šelmuo ir Lendra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo LietuvosLenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 m. 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.

1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.

Žemaičių Naumiesčio centras

1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsk pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių.

19101914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.

Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai. 1937 m. įkurta biblioteka. 1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.

1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1650 m. Naumiesčio valsčiaus centras
XIX a. – 1919 m.  ?
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Šilutės apskritis
19501958 m. Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras Šilutės rajonas
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras
1995 Žemaičių Naumiesčio seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Sudėtinis vietovardis atsirado vėliau, o ilgą laiką vadinosi tiesiog Naumiesčiu. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.

XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis buvo valsčiaus centras ir vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija).

Caro laikais, 18811918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2001 m.
1867 m.*[2] 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1981 m.[4] 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
1 600 1 809 2 000 2 100 2 500 1 830 1 716
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Ново-мѣсто. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 531 psl. (rus.)
  3. Žemaičių Naumiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 882 psl.
  4. Žemaičių Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 483 psl.
  5. Žemaičių Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 646 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Gardamas – 7 km Teneniai – 19 km
Šyliai – 6 km
Blank-50px.png
LAUČIAI – 7 km
ŠILUTĖ – 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VAINUTAS – 11 km
Palendriai – 4 km DEGUČIAI – 7 km
KATYČIAI – 12 km