Laimutis Ločeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Laimutis Ločeris
Gimė: 1929 m. balandžio 1 d. (85 metai)
Biržuose
Tėvas: Petras Ločeris
Veikla: Lietuvos dailininkas monumentalistas, grafikas.

Laimutis Ločeris (g. 1929 m. balandžio 1 d. Biržuose) – Lietuvos dailininkas monumentalistas, grafikas.

„Amžių Vilnius“ (viešbutis „Neringa“)

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas Petras Ločeris, broliai Vytautas Ločeris, Algirdas Ločeris. 1952 m. baigė Lietuvos dailės institutą, 1958 m. – Leningrado dailės akademiją.

1982-1990 m. gyveno Kanadoje, dėstė privačiuose koledžuose. 1990-2006 m. dėstė piešimą Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1996 m. docentas.

Nuo 1960 m. dalyvauja parodose. Sukūrė monumentalių dekoratyvinių kūrinių interjerams: „Amžių Vilnius“ (viešbutis „Neringa“, 1959 m.), „Taurų medžioklė“ (kavinė „Tauras“, 1961 m., abu Vilniuje), „Dainavos šalis“ (kavinė „Dainava“, Druskininkai, 1965 m.), dekoratyviniai vartai (pasaulinė paroda EXPO-70, Osaka, 1970 m.); medžio horeljefų: „Amžinas ąžuolas“ (viešbutis „Draugystė“, 1975 m.), „Kopų garsai“ (viešbutis „Neringa“, 1977 m., abu Vilniuje), „Gintaro krantas“ (restoranas, Nida, 1987 m.).

Kūriniams naudojo metalą, betoną, medį, jie monumentalių, plokščių, dekoratyvių formų, būdinga dinamiškumas, veržlumas. Iliustravo P. Cvirkos knygą vaikams „Kvailutė ir laumė“ (1954 m.), kūrė iliustracijas Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“ (1987-2005 m.).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksandras Indriulaitis. Laimutis Ločeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 555 psl.