Tiškevičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tiškevičiai
Leliva - giminės herbas
Leliva - giminės herbas
Pradininkas Tiška
Titulas Grafas, Bajoras
Šalys LDK
Dvarai Balbieriškio,
Biržų (Astravo),
Deltuvos,
Dubingių,
Kretingos,
Lahoisko,
Lentvario,
Leonpolio,
Nemėžio,
Palangos,
Raudondvario,
Trakų Vokės,
Valažino,
Užutrakio,
Žiežmarių
Atšakos Biržų, Lahoisko
Tiškevičių rūmai Vilniuje, Trakų g.
Tiškevičių rūmai Kretingoje
Tiškevičių rūmai Palangoje
Tiškevičių rūmai Lentvaryje
Tiškevičių rūmai Trakuose

Tiškevičiairusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко; Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič). Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.

XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.

Tiškevičių giminės herbas Leliva. Giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)

Valdos[taisyti | redaguoti kodą]

Tiškevičių atstovai[taisyti | redaguoti kodą]

Lahoisko šaka

Biržų šaka

Biržų šakos Raudondvario linija:

Biržų šakos Kretingos linija:

Biržų šakos Vokės linija:


Commons-logo.svg Vikiteka: Tiškevičiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka