Mikalojus Radvila Rudasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mikalojus Radvila Rudasis
lenk. Mikołaj Radziwiłł Rudy
Mikałaj Radzivił Rudy. Мікалай Радзівіл Руды.jpg
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė: 1512 m.
Nesvyžius
Mirė: 1584 m. balandžio 27 d. (~72 metai)
Vilnius
Tėvas: Jurgis Radvila I
Motina: Barbora Kola
Sutuoktinis(-ė): Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių
Vaikai:

Mikalojus Radvila
Kristupas Radvila Perkūnas

Veikla: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Mikalojus Radvila RudasisVikiteka

Mikalojus Radvila Rudasis (lenk. Mikołaj Radziwiłł Rudy, 1512 m. Nesvyžiuje – 1584 m. balandžio 27 d. Vilniuje, palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose. 2009 m. rugsėjo 5 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingiuose.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mikalojus Radvila Rudasis
Mikalojaus Radvilos Rudojo perlaidojimas 2009 m.
Mikalojaus Radvilos Rudojo žmona Kotryna Tomicka

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Jurgio Radvilos ir Barboros Kolos sūnus, Barboros Radvilaitės brolis. Žmona Kotryna iš Tomičių giminės (lenk. Katarzyna Tomicka-Iwińska), vaikai Mikalojus Radvila, Kristupas Radvila Perkūnas. 1547 m. imperatorius Karolis V jam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.

Išsilavinimą gavo užsienyje, daugiausia Vokietijoje, tuo metu apimtoje protestantizmo idėjų. 15531561 m. Lietuvos lauko etmonas, 1561–1565 m. ir 15791584 m. Lietuvos didysis etmonas, 1565–1579 m. Lietuvos didysis kancleris ir 1565–1584 m. Vilniaus vaivada. 1572 m. mirus Žygimantui Augustui iki Stepono Batoro išrinkimo buvo faktiškasis Lietuvos valdytojas. Rinkimuose palaikė Ernesto Habsburgo kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.

Vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų per 15581583 m. Livonijos karą, 1564 m. vadovavo didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei per Ulos mūšį prie Polocko, kuriame buvo nugalėtas Ivanas Rūstusis. Jo 30 000 kariuomenė neatsilaikė prieš 4000 lietuvių pajėgas. 1578 m. dar kartą sumušė rusus prie Vendeno, o Stepono Batoro Maskvos kampanijoje laimėjo mūšį prie Velikije Luki ir pradėjo Pskovo apsiaustį.

1569 m. vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijos Liublino seime vadovų, seime gynęs Lietuvos savarankiškumą. Nepasirašė Liublino unijos akto. Žinomas jo atkirtis lenkų didikams, seime įrodinėjusiems, kad Jogaila dovanojęs Lietuvą lenkų karališkam vainikui: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės… “. Kitur pateikiami tokie žodžiai: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės. Lenkams Lietuva dovanodavo šunų skalikų, žirgelių žemaitukų, bet ne mus, laisvus ir garbingus žmones… Kiekvieną, kuris norėtų mus pavergti, laikysiu tironu, o ne savo viešpačiu“.

1564 m. perėjo į kalvinizmą, globojo evangelikus reformatus, steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus. Siekdamas, kad kuo daugiau lietuvių gautų išsilavinimą, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą Vilniuje. Visi jo palikuonys liko ištikimi protestantų apeigoms, todėl Biržų-Dubingių Radvilų giminės šaka dar vadinama protestantiška.

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas Jonas Radvanas 1592 m. išleido poemą Radviliada, kurioje aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybę, gyvenimą ir kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį.

2007 m. Dubingių piliavietėje atlikus archeologinius tyrimus, buvo identifikuoti jo ir kitų Dubingių Radvilų šeimos palaikai.[2] 2009 m. rugsėjo 3–5 dienomis įvyko atsisveikinimo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija. Radvilų giminės atstovų palaikai buvo pašarvoti Dailės muziejaus Radvilų rūmuose Vilniuje. Rugsėjo 5 d. didikų giminės atstovų palaikai buvo iškilmingai perlaidoti jų radimo vietoje, buvusios bažnyčios rūsyje.[3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mikalojus Radvila Rudasis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
  2. Tyrimai: Dubingiuose rasti Radvilų palaikai
  3. Vyriausybės spaudos tarnyba, 2009 m. rugpjūčio 7 d.
  • Raimonda Ragauskienė. Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Daktaro disertacija, 2000 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Postas
Prieš tai:
Jonas Alšėniškis-Dubrovickis
POL województwo trockie IRP COA.svg
Trakų vaivada
15501566
Po to:
Steponas Zbarackis
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
15651584
Po to:
Kristupas Radvila Perkūnas
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
Kanclerz.PNG
Lietuvos didysis kancleris
15661579
Po to:
Ostapas Valavičius
Prieš tai:
Grigalius Chodkevičius
Bulawa.PNG
Lietuvos didysis etmonas
15761584
Po to:
Kristupas Radvila Perkūnas